Anksčiau sesutės į namus vaikščiojo, vaiką stebėjo, mamą , aplinką , o dabar visiem viskas dzin, tavo vaikas tavo reikalas, be to daugeliu atvejų kalti artimieji, o tas jos diedas kaltas labiausiai, plius 5 dienos po gimdymo, taip greit net depresija neišsivysto, turbūt visas nėštumas buvo sunkus, be meilės iš aplinkos, šiuo atveju daug kaltu aplink,be to dabar pas mus tokia meilė Ukrainai kad rūpintis savais pamiršom.

Nepažįstu tų žmonių, bet manau, kad ten tik viską nurašė ant pogimdyvinės depresijos. Greičiausiai neturėjo pinigų ar darbo, išstūmė gal iš darbo, kai nepatogi pasidarė, o bylinėtis tai beprasmiška, pati žinau......suės "giminių klanai", darbo visam rajone negausi. Viena auginau dukrą, nežmoniškai sunkiai, dažnai trūkdavo maisto. Kartą stoviu parduotuvėje, žiūriu į vitriną ir vos tramdau ašaras......ką valgyt duosiu vaikui. Po eilinio nesėkmingo darbo konkurso ir aš galvojau tiesiu taikymu nueiti į užtvanką......ir viską pagaliau užbaigti. Baisūs ir dabar man taukais aptekę veidai.....kai yra alkanom akim žiūrinčių į pigiausią maistą, jie sunkiai ropščiasi iš savo prabangių džipų.............

Gal ir "panacėja" įrodyt vyrui, ko nori moterys, tik reiktų tai kaip maistą padalint po lygiai .Sunku įsivaizduoti kaip tai vyksta šiandien privačiuose vaikų izoliatoriuose.Tai ne kritika ,tik karti patirties praeitis.Būkite laimingos.

Dar gal pries 10m.mano darbe koleges dukra nusizude po 3men.po gimdymo. Jos mama buvo pries santuoka su tuo vyru, nes jis buvo rusas, megejas baliavot. Dukra istekejo, visur fb vien sirdeles ir grazios jos vyro zinutes buvo. Ju santykiai ir viskas pasikeite jai pastojus. Jis eme daug isgerineti, negrizti namo, atsirado darbai papildomi, nors pinigu jiems netruko.
Rase jos vyras fb, kaip budes prie kudikio, rupinsis, visi tai skaite ir zavejosi koks rupestingas tevas bus. Realybe grizus buvo su kudikiu is ligonines buvo visai kita: vyras nei karto nepadejo, parom negrizdavo, o grizes uzsirakindavo kitam kambary muzika paleides, su ausinem, ji net nesuprato kas vyksta. Vyrui isejus ji patikrino kompa ir rado kruva susirasynejimu su moterimis, net jos nuotraukas siunte svetimom bobom rasydamas kokia zmona stora ir baisi ir kaip gailisi, kad vaiko susilauke, kad cia jo klaida, o ten bobos net rase, kad jos nenori vaiku isvis ir jam mest ta zmona, tegu tevai tupinasi ja ir vaiku, o jam reik normalios moters, kad vaikai nereikalingi ir pan.nesamones rase laisvo elgesio mergeles.
Zmona vyrui atejus pasake, kad zino ka jis raso ir nuotraukas, kad jos kelia svetimom bobom aptarineti, tas pasake, kad jinai jo klaida ir kad jos ir vaiko nemyli, atsibodo jinai ir mamisku bobu daugiau nesirinks gyvenime.
Ji viska parase paryciais savo draugei, su nuotraukom kompo ekrano ka tas vyras rase bobom ir prisigere vaistu, nusizude. Drauge radus jos zinutes pranese jos tevams, tarnyboms, bet buvo per velu ir moteris buvo kam per 35m.
Vyras tarnyboms aiskino, kad zmonai pogimdyvine depresija, santykiai buvo puikus ir nezino kas jai uzejo, jis kudikiu rupinosi ir jai padejo, nors tai buvo melas ir jei ne draugei nusiusti irodymai ka vyras is tiesu daro, visi jo gailetu ir sakytu, kad geras buvo.

Tai as netikiu vyru gerumu, kad jie myli vaikus ir padeda. Pas mane seimoje ne viena moteris nusizudzius per vyrus, ne viena augino pati vaika, kai tevas duodavo skyrybom ir palikdavo. Mazuma yra mylinciu savo vaikus tevu, tik jaunos ir naivios dar tiki vyru plepalais ir sirdelem fb, bei melu, kad rupinsis. Tai ir sioje istorijoje gali but visko. Vyrai nera angelai, jie isvis retai ka myli.

V

v

Esu su tuo susjusi ir tai atrodo nesvarbu bet gal tai išlepimas gal nemokėjimas priimti atsakomybės bet tai buvo antras vaikas

Man vis kyla klausimas, kodėl tai atsitinka. Kai prieš kelis dešimtmečius gimdėm, vyrui neduodavo nė laisvos dienos, nebuvo sauskelnių, nebuvo mišinukų ir kt. Tik grįžus teko vienai viskuo rūpintis. Kūdikėlį supti, virti mišinukus, skalbti vystyklus ir t. t. Tik didžiulė atsakomybė už bejėgį mažyli. Nesigirdėjo apie jokias ligas, nebent degradavusios kažką iškrėsdavo.

kaip isvertusi pilva rodosi visur, kur reikia ir kur nereikia, t.y.- nedera. Tokioje padetyje bunant, reikalinga ramybe, laukimas ir geras psichologinis pasiruosimas ateiciai, kuri bus nelengva. Trankytis po vakarelius, koncertuoti susiemus pilva ir t.t., ar neturi artimu, kas patartu, ir nelauktu, kol patarimo reikes ne tik pas psichologus, bet ir pas psichiatrus. Gakvokite.

ne tik vaiku gimdymui, bet ir seimyniniam gyvenimui. Reta jaunysteje, kuri neruke, nebande nekaltu narkotiku, per jaunos pradejo vartoti nuo pastojimo kontraceptines priemones, nes palaidas gyvenimas svarbiau negu dorove, o paskui priekaistai kazkam, tik ne sau. Sutrikusi psichika del praeities klaidu, ligoti ir neramus kudikiai, o dar mamos nenori maitinti krutimi, pasimetusios, nepasiruosusios visam procesui iki galo. Ir prasideda sugalvota depresija. Tai nemeile sau ir kudikiui.