Ponai ir ponios, pas nuprotejusius lietuvius viskas kitaip. Visi stengiasi ne dėl mirusių, bet ką kiti pasakys, o čia Jau diagnozė...

Ankščiau pagerbiant mirusiuosius vyravo dvasingumas o dabar materialumas- kuo daugiau gėlių, puošmenos tuo didesnė pagarba ir visi stengiasi vieni kitiems parodyti kieno pagerbimas didesnis..

Kur ta Iveta rado vatos šiais laikais? Gal nebent į įklotus įvyniojo

Baisu. Kutkudakšt, nėra sliekų ant dirbtinių gėlių. O kudakuoti norisi. Teks emigruoti pas fazanus...

Jūs visiškai teisi, gyvus žmones mylėt reikia, o ne plastika ant kapo kraut kilogramais, taip aplankyti reikia, uzdegei žvakelę prisiminei ir šiltą viduj.

eik tu nx Iveta

Autore dauzta ir stipriai, i pusi aiskiai atsirenke ir galvai pakenke.
Eik tu velniop su ekologija neiaiskinus, apie ekologijas ir tarsa nuvykus i Bangladesa, Tailanda eik aiskint, kad nesiukslintu.
Mano senele mego dirbtinas geles, ryskias ir sake, kad kai ji numirs tik tu slyksciu vystanciu gyvu geliu nenesti, nes per jas kapai i nusytusiu geliu siuksliu deze pavirsta. Yra labai graziu dirbtinu geliu. Gyvos geles neturintiems ka veikti ir kapstymuosi, kaip vistom uzsiimt norintiems. Pas mus visur granito plokstes ir zvakes su dirbtinom gelem, tvarkingai ir taip, kaip BUTENT artimieji NOREJO. Eik savu kapu ziuret neaiskinusi, kaip ka kitiems pirkt.

Alpkit kas tik norit ir kiek norit dėl dirbtinių gėlių, o mano amžinatilsei m
Mamai jos labai patikdavo. Tad mano priedermė jų puokštelę pastatyti. Ir ne Jūsų reikalas, ką aš nusprendžiu.

Man atrodo, kad mūsų išėję artimieji visiems yra svarbūs, bet kaip juos pagerbti, tai jau kiekvieno reikalas.

Įdomu, ar ta Iveta vynioja žodžius į vatą, kai atėjusi į parduotuvę pamato į storiausią plastmasės pakuotę įkomponuotą vos 50 g plonai pjaustytos delikatesinės mėsytės?