Šioje situacijoje ko gero kaltų nereikaimieškoti, kaltas pats ir pats pasirinkom savo likimą. Suprantame viena, kai mūsų sielą ir širdį užvaldo pinigai ir turtas, kai nelieka žmogiškųjų vertybių, tuomet yra tikrai susnku gyventi. Pajuto jaunas būdamas meilę pinigams, turtui ir galvojo, kad visados gyvenime visi neš pinigus ir nebus jokių problemų. Bet deje pinigai turi savo paskirtį ir jie neturi tapti mūsų stabu. Neturime mes tarnauti jiems, bet pinigas turi tarnauti mums. Mes esame Dievo vaikai ir turime tik jam vienam tarnauti. Ir Dievas yra paskęs, kai pas žmogų nebelieka Dievo, kai jo vietą užima pačio žmogaus susikurtas stabas, tai tokiam žmogui gyvenimo nėra. Tad kai praedame garbinti stabus, tai suprantame, kad esame labai pažeidžiami ir labai lengvai pasiduodame į ne visai švarius žaidimus, į narkotikų liūną. Juk ir pati depresija užvaldo mūsų protą dėl to, kad ten yra tuštumą, nėra tikėjimo, nėra vilties, nėra stimulo gyventi, nėra žmogiškumo, nėra atjautos ir mes tampame demonais. O kapas, tai tik žemės kauburėlis, kuris šaltas, bejausmis, be jokios atjautos ir paguodos. Kažkodėl mes labai jau garbiname artimųjų kapus, bet juk ten jau nieko nelike. Mūsų lavonai atiduoti kitiems žemės gyviams kaip maistas. Praeis kelios dešimtys metų ir mūsų kapas bus visiškain tusčias. Atsikase nerasime net žymės, kad ten kažkas buvo palaidota. Ant mūsų brangiųjų kapų bus galbūt šiukšlių savartynas, galbūt stovis daugiabutis namas, galbūt bus kitos paskirties žemės sklypas. Tad pagaliau supraskime, kad žmogaus mirtis labai panaši į tai, kaip, kad mes nusivelkame savo rūbą ir numetame likimo valiai. Taip ir mūsų siela nusivelką šį žemišką kūną ir palieka žemės agmenijai ar gyvūnijai kaip maistą. Ar tas miręs kūnas turi kažkokia vertę, ar tikrai mes jį neperdėtai garbiname. O gal vis dėto prisiminkime gyvuosius, tiems, kad tikrai reikalinga mūsų pagalba. Gal nustokime garbinti turtus ir pinigus, gal pagaliau nustokime garbinti kapus.

Ką čia rašinėji ,nežinau kam reikia to.

Vat nesuprantu kodel zmones galvoja tik apie save?? Jam buvo bloga sunku nuo kazkuo lyg turejo viska kas neturi dauguma. Ir dabar tu man pasakyk kaip jauciasi vaikas kuris vaiksto i kapa pas teva? Matyt jam lengviausia. Jis padare sau gala o kad vaikas visa gyvenima dabar gyvena su dideliu liudesiu ir skausmu tai px. Blogai kai tik save gaili. Pašlijo psichika dar kazka gal pradziui ieskokyt pagalbos, pakalbekite uzsirasykite konsultacijai, galu gale vaistai yra nuo depresijos. Depresija liudnu minčiu lyga.

Ar tai jis buvo tautos šviesuolis? Valinsko subinlaižys jis buvo. O tai autorei reiktų rašyti apie savo šeimos šviesuolius, kaip ji ten dega žvakutes, o ne apie tą jos vadinamą"šviesuolį" cirkai su tais žmogeliais.

Žmogelis pasikabino, reiškia taip norėjo. Niekas jo kūrybos neklausė ir klausyti nesiruošia. Palikit savižudžius ramybėje. Jeigu svolačius metė šeimą ir pasikorė, tai tegu dega pragare, šūdo gabalas.

Šviesuolis pralošė šeimos namus ir pridarė skolų. Mat ubagas pajautė pinigų skonį...

brangūs savi kapai, dairytis į kitus kapus net gi negražu kaip cakavai bobai

Savižudis, tokius nx į ukraina kartu su caflinsku kuris davedė iki tokio žingsni žmogų

Yra zmona valinakas.su visa savo japela tegu definable tas zvakes

Skaitykit šviesuoliai, ir imkitės priemonių, kad kuo daugiau būtų žvakelių kapinėse, yra kam labai gražu