Moteris yra baigusi konditeriją Panevėžio mokymų centre, tačiau visų kitų kepimo įmantrybių išmoko pati, o viskas prasidėjo per koronaviruso pandemiją...
Mokinė tapo mokytoja
Po dekretinių atostogų Eglė turėjo grįžti į darbą. Anksčiau dirbusi pardavėja, moteris nusprendė pakeisti darbo kryptį ir įsidarbino vienoje Panevėžio restorano virtuvėje.
Darbo valandos restorane būdavo ilgos – po 12 valandų per dieną, o po dekretinių grįžus dirbti pilnu pajėgumu moteriai buvo per sunku. Taip pat prisidėjo ir netinkamos darbo sąlygos. Vadovai tiesiogiai Eglei net nepasakė jos tikslių pareigų. Tik vėliau iš kolegų sužinojo, kad ji vis tik yra atsakinga už virtuvės darbo koordinavimą, produktų užsakymą.
Galiausiai Eglė neatlaikė ir nusprendė iš šio darbo išeiti. Tuomet prasidėjo koronaviruso pandemija ir moteris vis galvojo – kaip užsidirbti pinigų. Tada jos sesuo, kuri Anglijoje dirba konditere, jai pasiūlė taip pat užsiimti tortų gaminimu.
„Mano aplinkoje tortai nekepa, nes naudoju ne elektrinę, o dujinę viryklę, kurioje puikiai kepa sausainiai. Taip viskas ir prasidėjo“, – šypteli pašnekovė.
Moteris iš vienos konditerės nusipirko mokymus, vėliau ir iš kitos. Galiausiai visko išmokusi – sausainių receptus jau sukūrė ir pati, o dar labiau patobulėjusi mokinė tapo mokytoja: šiuo metu Eglė ir pati veda mokymus tiek gaminimo, tiek dekoravimo, veda įvairias edukacijas.
Taigi, hobis Eglei tapo darbu. Anksčiau moteris sausainius kepdavo po vieną – visas detales užglaistydavo ir nudažydavo pati. Vieno sausainio pagaminimui reikdavo skirti net gi visą valandą, todėl ir 12 centimetrų, 110 gramų sausainio kaina siekia 15 eurų.
Tačiau kepėja nusprendė investuoti į savo mylimą darbą ir nusipirko maistinių dažų spausdintuvą, todėl dabar, jo pagalba, Eglė gali iškepti ir daugiau sausainių – reikalauja mažiau jėgų ir laiko.
Šeimos mėgstamiausi – sviestiniai sausainiai
Apart maistinių dažų spausdintuvo, Eglė įvardino dar tris pagrindinius įrankius, be kurių neįsivaizduotų savo darbo – kočėlo, kepimo kilimėlio ir kočiojimo kilimėlio:
„Be silikoninio kepimo ir kočiojimo kilimėlių – nesigautų tokie dailūs sausainiai, o kočėlas yra mano pagrindinis įrankis. Jis taip pat yra silikoninis, o šonuose turi žiedus tam, kad tešlos storumas būtų vienodas.“
Įdomu, kokio gi skonio sausainių tešla yra kočiojama šios auksarankės virtuvėje? Eglė atskleidžia, kad dažniausiai kepa meduolinius arba sviestinius sausainius.
„Mano vyrui labai patiko sviestiniai sausainiai. Vieną kartą paragavęs, vis klausdavo: kada gi vėl jų bus? Kai iškepu visą indelį, subėga tiek vaikai, tiek vyras ir sausainių nelieka akimirksniu. Jiems kasdien reikia vis kažko saldaus“, – su humoro gaidele pasakoja kepėja.
Kiekvienas savo darbe randame minusų. Ne išimtis ir Eglė. Moteris tikina, jog nemėgstamiausia darbo dalis yra – skubėjimas ir prisiminė vieną įvykį, kai bekepdama sausainius vos spėjo šluostyti prakaitą.
„Kartą buvo užsakymas, kuriam turėjau 3 dienas, o per jas man reikėjo iškepti 100 sausainių. Ramiai, neskubėdama padariau šį užsakymą. Vieną diena pasidariau tešlą, kitą iškepiau sausainius, o trečią – glaisčiau.
Tačiau paskutinę dieną man paskambino klientė ir tarė: „Turime problemą – mums rytojui reikės dar tiek pat sausainių.“ Per vieną dieną sugebėjau padaryti visų 3 dienų darbą. Aš net gi atsiprašinėjau sausainių, kad jiems padariau tokį šoką – įprastai juos iškepu, leidžiu atvėsti ir tada pilu glaistą, o tą dieną vos ištraukusi juos iš orkaitės, juos nuglaisčiau.
Kepiau visą dieną, iki pat nakties, net nespėjau vaikams valgyti pagaminti – teko užsakyti į namus. Tačiau, man pavyko“, – juokiasi pašnekovė ir priduria, kad kai reikia pinigų – atsisakyti tokių užsakymų ji tiesiog negali.
Trūksta stabilių pajamų
Eglė tikina, jog šiuo metu užsakymų daug neturi. Klientų ratas sumažėjo tada, kai ji prarado savo socialinio tinklo „Facebook“ profilį, prie kurio buvo sukūrusi ir puslapį, skirtą parodyti savo skanėstams.
Puslapyje ji turėjo apie 2 tūkst. sekėjų, o šiuo metu dar nesugrįžo nei 1 tūkst. Kol puslapis dar egzistavo, Eglė buvo išsinuomojusi patalpas edukacijoms, tačiau po šio įvykio teko jų atsisakyti, nes neužteko finansų. Galiausiai dėl finansų stokos ji buvo skolinga patalpų nuomotojui, todėl neliko nieko kito kaip – ieškotis darbo.
„Praėjusių metų gruodį buvau įsidarbinusi kaip draudimo konsultantė. Tačiau padirbusi ten 3 mėnesius – išėjau. Šiame darbe buvo nustatyti per dideli planai, kurių buvo tiesiog neįmanoma pasiekti“, – atvirauja moteris.
Todėl dar kartą pabandžiusi dirbti kitoje srityje – Eglė nepasidavė ir grįžo atgal į savo virtuvę ir toliau siekė svajonių, tačiau moteris neslepia – tai nėra lengva, nes nėra stabilių pajamų, daugiausia užsakymų sulaukia prieš šventes, tačiau jos būna tik keletą kartų per metus.
„Turėjau keletą užsakymų į mokyklas: kepiau sausainius vaikams, tačiau dekoruoti jie norėjo kartu su auklėtojų pagalba. Iškepiau sausainukus, atspausdinau paveiksliukus ir kaip spalvinimo knygelėje sužymėjau skaičius, kuriomis spalvomis jiems piešti.
Prieš Velykas turėjau 7 edukacijas, o prieš Motinos dieną vos 3. Šiai progai esu sugalvojusi pamokyti mamas ir dukras piešti alyvos šakeles. Sausainukai bus alyvos formos, kiekvienai po vieną“, – atskleidžia pašnekovė.
Be alyvos šakelių, Eglė taip pat yra gaminusi ir žirafų šeimynos sausainius, burundukus, o vienas įspūdingiausių sausainių yra iš visų jau žinomo animacinio filmo „Aukštyn“ – senelių pora. Kaip gamina šiuos sausainius moteris yra nufilmavusi ir įkėlusi vaizdo įrašus į savo socialinio tinklo paskyrą.
Eglė visada yra kupina svajonių. Ateities planuose ji turi norą pradėti dirbti su kultūros pasu. Tai yra galimybė vaikams gauti nemokamas edukacijas mokyklose, nes kiekvienais mokslo metais valstybė skiria vaikams po 11 eurų.
Per metus vaikai gali gauti 22 eurus įvairioms kultūrinėms edukacijoms. Jiems tai nieko nekainuoja. Šiame pase yra daugybė skirtingų edukacijų, kurias išrenka vaikų auklėtojos, o nuo 16 metų rinktis gali ir patys mokiniai.
„Edukacija turi siekti iki 11 eurų. Mano edukacija kainuotų 10 eurų. Kol kas pirmaisiais metais edukacijų neskelbiau, nes viskas turi būti iš mano finansų, kurių kol kas neturiu. Iš savo lėšų turėčiau nuvykti į mokyklas, tačiau jos gali būti visoje Lietuvoje, taip pat ir paruošti sausainius.
Pinigus iš valstybės gaučiau tik vėliau. Tačiau tikiuosi, kad ateityje galėsiu pasinaudoti šia galimybe“, – šypsosi Eglė.
