Kaip anksčiau informavo prokuroras, ikiteisminis tyrimas dėl nepilnamečio dingimo bus nutrauktas, tačiau tyrimas tęsis siekiant nustatyti jaunuolio mirties priežastį.
Bus analizuojama, ar tai buvo nelaimingas atsitikimas, ar prieš paauglį buvo panaudota smurtinė veikla, ar galėjo būti kita priežastis. Pirminė versija, kad jaunuolis paskendo.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad 15-mečio Mato dingimo aplinkybės užminė mįslę – rugsėjo 30-osios naktį jis paskutinį kartą matytas 04 val. 21 min. išeinantis iš sporto klubo Antakalnyje, vėliau ant Šilo tilto rasta jo kuprinė su daiktais.
Pirmadienį iš Neries upės, ties A. Goštauto gatve, pastebėtas skenduolis. Ištraukus kūną, buvo svarstyta, kad tai gali būti 15-mečio Mato kūnas. Iš pradžių mama atpažino sūnaus drabužius, vėliau atliktas tyrimas galutinai patvirtino, kad tai jis.
Pastebėkite ženklus laiku
Dvi savaites dingusio jaunuolio aktyviai ieškojo gausios policijos, Šaulių sąjungos, Raudonojo Kryžiaus, savanorių pajėgos. Paaiškėjus ištraukto skenduolio tapatybei, „Facebook“ grupėje „Mato paieška“ paieškų organizatoriai dėkojo visiems, padėjusiems naršyti upę ir sausumą ir ragino rūpintis savo ir kitų emocine sveikata, kreiptis pagalbos.
„Pirmadienio rytą Neryje buvo rastas Mato kūnas. Visos paieškų komandos ir savanorių vardu reiškiame giliausią užuojautą Mato artimiesiems.
Didžiausia padėka savanoriams, kurie prisidėjo prie Mato paieškos, siūlė pagalbą, neatlygintinas paiešką lengvinančias priemones, patys ėjo, plaukė, skraidė.
Branginkime save ir artimuosius, rūpinkimės emocine savo ir kitų sveikata. Pagalba visada yra, ją galima rasti www.pagalbasau.lt“, – rašoma paieškai skirtoje grupėje socialiniuose tinkluose.
Nors vis daugiau dėmesio atkreipiama į psichinės ir emocinės sveikatos svarbą, Lietuva vis dar yra tarp pirmaujančių šalių pagal savižudybių skaičių, o tai, kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis, nėra tie skaičiai, kuriais reikėtų didžiuotis, todėl svarbu pastebėti ženklus, kad žmogus gali galvoti apie savižudybę ir žinoti, kur galima kreiptis pagalbos.
Psichologas G. Navaitis pastebėjo, kad niekada nerasime vienos priežasties, kuri paaiškintų, kodėl žmogus pasirenka savižudybę, tai yra kompleksiškas procesas.
Vis tik, psichologo teigimu, net 8 iš 10 nusižudžiusiųjų aiškiai siunčia aplinkiniams ženklus, kad planuoja žudytis. Ir nors dažnai tokios kalbos aplinkinių nuleidžiamos juokais, tai – aiškus pagalbos šauksmas.
Pasak G. Navaičio, prastą žmogaus psichinę būklę galima įtarti tuomet, kai šis jaučiasi vienišas, neturintis su kuo bendrauti, net jei yra kitų žmonių apsuptyje. Taip pat asmuo gali užsiminti ir išsakyti tokias mintis, pavyzdžiui, kad šis yra niekam nereikalingas, kad niekas neverks per jo laidotuves ar kad į jas niekas neatvyks.
„Kiekvienas iš mūsų tokių požymių galėtų pastebėti ir daugiau: žmogus atsisveikina, sutvarko kažkokius savo darbus, reikalus, tarsi nebesiruoštų jų daugiau daryti. Būtų didelė klaida ieškoti vieno kokio nors požymio ir iš jo spręsti, kas vyksta žmogaus galvoje. Žmogus yra prieštaringas, įvairus.
Jeigu artimiesiems būsime atidesni, patys pastebėsime tarpusavyje persipinančius nusivylimo, neadekvatumo ir atsiribojimo ženklus, suprasime, kad už jų gali slypėti ir ketinimas nusižudyti“, – aiškino ekspertas.
Be to, neretai susidūrus su artimojo ar pažįstamo savižudybe, bandoma ieškoti pateisinimų, kad to numatyti nebuvo įmanoma, nes žmogus buvo linksmas, niekuo nesiskundė, neturėjo jokių problemų. Visgi, į tokius pateisinimus G. Navaitis žvelgė kitaip:
„Tai yra tam tikra psichologinė savigyna ir pasiteisinimas. Dažnai sakoma, kad žmogus buvo laimingas, turėjo darbą, šeimą. Mes tiesiog nežinome nei tikrosios situacijos darbe, nei šeimoje ir tada imame šitaip kalbėti.
Visgi, tai tik rodo, kad šitaip sakantys per mažai pažinojo žmogų ir nekreipė dėmesio į ženklus, kuriuos galėjo pastebėti. Sakome, kad „laimingas“, o gal iš tikrųjų taip žmogus ir nesijautė, tik po to mes jam priskiriame tokią būseną.“
Depresiją, nusivylimą, susiskaldymą visuomenėje ir atsiribojimą vienas nuo kito neretai kelia nuolat girdima purvina kritika. Akivaizdus kelias, kaip to išvengti, anot eksperto, būtų pasakyti ką nors gero vienas kitam, tačiau vietoj gražaus žodžio renkamasi pašiepti, įžeisti.
Būtina kreiptis pagalbos
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Krizių įveikimo centro“ savanoris psichologas Andrius Lošakevičius, itin svarbu bendrauti su šalia esančiu žmogumi ir pasidalinti savo pastebėjimais, paklausti, ką reiškia tam tikri elgesio pokyčiai, net pakviesti pasikalbėti apie tai:
„Reikia suprasti, kad apie savižudybę galvojantis žmogus dažnai yra kamuojamas labai prieštaringų jausmų, neretai išgyvena neviltį, pasimetimą ir savižudybę pradeda svarstyti kaip vienintelį būdą taip nebesijausti. Tačiau tuo pačiu metu žmogus turi ir noro gyventi – jis nenori mirti, giliai viduje neretai tikisi sulaukti pagalbos, tik ne visada sugeba tos pagalbos paprašyti, nesiryžta.
Dėl to ir yra labai svarbu būti tokiu suaugusiuoju, kuriam jaunuoliai nebijotų atsiverti sunkiomis akimirkomis. Mes visiems kartojame svarbią žinutę: dažnai savižudybė būna susijusi su psichologiniais sunkumais, o juos galima įveikti. Todėl išties labai svarbu kreiptis pagalbos, jei Jūs pats, Jūsų vaikas ar artimasis jaučiasi prislėgtas ar sutrikęs.“
Savižudybė paliečia tiek šeimos narius, tiek bendruomenę, ugdymo įstaigą – kaip reikėtų elgtis su aplinkiniais žmonėmis po tokios tragedijos?
„Bendruomenėms, šeimoms po tokių skaudžių krizinių įvykių psichologinę pagalbą teikia Mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos (Krizių įveikimo komandos, www.kriziukomanda.lt). Šių komandų psichologai gali padėti mokyklos administracijai, mokytojams, vaikų tėvams – tiek padedant suvaldyti krizinę situaciją, tiek psichologiškai įveikti įvykį. Ši pagalba yra nemokama, todėl tikrai rekomenduočiau kreiptis, jei nutiktų panašus įvykis (žūtis, žmogaus dingimas, užpuolimas ir t. t.).
Visada galima paskambinti šių komandų skambučio centro numeriu 1815 ir pasikonsultuoti dėl pagalbos, psichologai budi darbo dienomis 9-19 val., šeštadieniais 9-15 val. Psichologai pataria, kaip informuoti apie situaciją mokyklos bendruomenę, tėvus, padeda išsiaiškinti, ką krizinis įvykis labiausiai paveikė, kam reikalinga didesnė pagalba.
Nerimas, įtampa tikrai kyla po panašių nelaimų. Svarbu apie įvykį pasikalbėti su visais, kurie nori apie tai kalbėtis. Neišspręsti psichologiniai sunkumai gali sunkėti, chronizuotis ir turėti rimtų pasekmių, kaip, pavyzdžiui, depresiją.“
