Nuo seno Vėlinės buvo švenčiamos įvairiai – pirmiausia su mirusiaisiais buvo dalinamasi maistu, vėliau atsirado žvakutės bei kapų puošimas gėlėmis. Kristina Rimienė mano, kad Vėlinėms nebūtina ruošti labai įmantraus ir apkrauto vainiko, o ir žmonės po truputį bando eksperimentuoti tiek su spalvomis, tiek su gėlių pasirinkimu.
„Visada maniau, kad nebūtina vadovautis tradicijomis ir tendencijomis, kaip mes buvome įpratę matyti ant kapų ar turguose. Ten dažniausiai matome baltas chrizantemas, rožes, bet iš tiesų tinka bet kokios gėlės. Labai gražus yra šilokas, kuris suteikia tokį „kilimo“ efektą.
Vėlinių gėlės nebūtinai turi būti baltos – tai gali būti orchidėjos, kitos spalvos rožės, ilgiau stovinčios egzotinės gėlės, pavyzdžiui, leukospermos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad gėlės ant kapų greitai nuvysta, todėl reikėtų paieškoti tokių gėlių, kurios stovėtų ilgiau“, – atkreipia dėmesį ji.
Tradiciškai ant kapų žmonės įpratę nešti vainikus, tačiau dabar yra daug kitokių alternatyvų – dažnai daromos įmantresnės puokštės, naudojamos įvairiausių formų floristinės kempinės.
„Vėlinėms nebūtinai reikia koncentruotis į vainikus – dabar yra padaryta įvairiausių formų paruoštukų. Pavyzdžiui, širdies, kryžiaus formos floristinė kempinė, kurią tikrai galima užpildyti gėlėmis, kad ir tomis pačiomis smulkiažiedėmis chrizantemomis. Noriu labai pasidžiaugti, kad žmonės po truputį keičia savo mąstymą, kuria kuo saikingiau ir stilingiau“, – apie dabartinius pasirinkimus kalba K. Rimienė.
Dirbtinės gėlės vis panašėja į tikras
Moteris dalinasi, kad norint sukurti įspūdingą vainiką galima ir daugiau paeksperimentuoti su augalais: „Galima kurti vainikus iš samanų, galima dėti ir nebūtinai mums jau įprastą žalumą, bet ir užsienietiško kenio šakelę ar paieškoti dekoratyvinės pušies.“
Ant kapų dažnai šmėžuoja ne tik įvairiausios jau tradiciškai besirenkamos chrizantemos, bet ir dirbtinės šviesiažiedės gėlės. Floristikos dizainerė sako, kad rinkoje dabar daug puikios kokybės dirbtinių gėlių ir žmonės pamažu atsisako pigaus sintetinio vaizdo.
„Žmonės dar vis linkę Vėlinėms užsisakyti dirbtines gėles, bet aš labai džiaugiuosi, kad jie vis mažiau perka tuos pigius, sintetinį vaizdą kuriančias žiedus. Rinkoje dabar tikrai yra nuostabios kokybės dirbtinių gėlių, kurios savo išvaizda labai artimos tikroms gėlėms. Manau, kad tai puikus sprendimas tiems, kurie rečiau turi galimybę aplankyti kapus“, – nuomonę reiškia pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad nors ir ilgaamžės gėlės gali greitai nublukti, reikia pasirinkti, ar norime sukurti pamiršto, ar gerai prižiūrėto kapo vaizdą:
„Jei tos gėlės ilgai būna ant saulės, jos nublunka, apdulkėja, bet kita vertus, tie patys krepšeliai vėliau lieka mėtytis ant kapo. Čia jau reikėtų pasverti, ar norime apleisto kapo, ar sutvarkyto, bet su išskirtine gėlių kompozicija.“
Norisi individualumo
Anot moters, kiekvienas kapas turi atspindėti ir velionio dalelę – charakterį, pomėgius. Gėlių parinkimas galėtų būti daugiau apgalvojamas, o puokšte sukuriamas jaukumas bei nuoširdumas, artimas pačiam į amžinąjį poilsį iškeliavusiam žmogui.
„Kviesčiau visus paieškoti individualesnio požiūrio – galbūt velionis, būdamas gyvas, mėgdavo kažkokią gėlę, gal yra kokia specifinė forma, kuri jam būtų arčiau prie širdies. Galime pamerkti ir puokštę.
Nesistenkime eiti lengviausiu keliu. Pasistenkime, kad ta puokštė, vainikas ar gėlių kompozicija būtų kažkas iš širdies, įdomesnis variantas, nebūtinai baltas. Dabar tikrai galime rasti įdomesnių sprendimų“, – originalumo svarbą pabrėžia ji.
K. Rimienė žmones skatina eksperimentuoti ir teigia, kad puokštėse ar vainikuose galima taip pat labai norint palikti tradicijos. Ta pati dygliuota medžio šakelė gali puikiai derėti su ryškesniu žiedu, tuo pat metu išlaikydama savo subtilumą ir paprastumą.
„Tas pats kadagys, eglės šakelė suteikia amžinybės pojūtį, bet iš tikrųjų tai [visos tradicijos – aut. past.] keičiasi. Man atrodo, kad nereikia bijoti eksperimentuoti. Jei galvojame, kad išėjusį žmogų džiugins ryškios spalvos, tai tikrai galima pabandyti“, – sako ji, pridurdama, kad subtilumo pradėti ieškoti reikia ne paskutinę minutę:
„Aš nesiūlau kapų paversti kakofonija – nebūtinai ant kiekvieno kapo turi būti kuo įspūdingesnė puokštė. Aš norėčiau, kad ta puokštė būtų artima, jauki žmogui. Ne viskas apsiriboja ta pasiūla, kurią matome Vėlinių dieną. Manau, kad to nereikia pasilikti paskutinei dienai – galima rasti subtilesnių sprendimų.“
