Anot R. Liausėdienės, žarnyno infekcines ligas dažniausiai sukelia virusai (rotavirusai, norovirusai) ir bakterijos (salmonelės, kampilobakterijos, jersinijos ir kt.). Dažniausiai minėti virusai plinta per užterštą aplinką, o bakterijos per maistą.
„Per maistą plintančios žarnyno infekcijos registruojamos ištisus metus, tačiau didesnis sergamumas būna vasaros–rudens mėnesiais.
Dažniausiai pasitaikančios per maistą plintančios žarnyno ligos yra salmoneliozė, bakterijų sukeltas enteritas, gastroenteritas, kolitas, jersiniozė, kitos bakterijų sukeltos žarnyno infekcijos. Iš viso šių ligų atvejų per birželio mėnesį Lietuvoje užregistruota 368 atvejų (gegužės mėn. – 342 atvejai)“, – sako R. Liausėdienė.
Dažniausios žarnyno ligos, kurias sukelia virusai, yra norovirusų sukeltas ūminis gastroenteritas ir rotavirusų sukeltas enteritas:
„Birželį Lietuvoje užregistruoti 57 norovirusų sukelto ūminio gastroenterito atvejai (gegužės mėn. – 71 atv.), 176 rotaviruso sukelto enterito atvejai (gegužės mėn. – 364 atv.).
Grupiniai susirgimai – protrūkiai – dažniausiai registruojami šeimose. Gegužės birželio mėnesiais iš viso Lietuvoje užregistruoti 23 žarnyno infekcijų protrūkiai šeimose. Jie daugiausiai yra susiję su rotavirusine infekcija ir norovirusine infekcija.
Epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, kad per maistą plintančių bakterinių žarnyno infekcijų protrūkius sukėlė vištienos ir jos produktų, naminės varškės, uogų, vaisių vartojimas. Liepos mėnesį žarnyno infekcijų protrūkių kol kas neužregistruota.“
Ragina atkreipti dėmesį į maistą
Be to, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad bakterijų, kurios sukelia žmogui žarnyno ligas, gali būti maiste: žalioje mėsoje, paukštienoje, subproduktuose, žaliame karvės ar ožkos piene, kiaušiniuose ir ant jų, taip pat ant daržovių ir vaisių.
„Maistas gali būti užterštas, kai jis yra netinkamai laikomas, nesilaikant maisto ruošimo bei asmens higienos taisyklių, naudojantis netinkamai išplautais įrankiais, indais, pjaustymo lentelėmis. Rizika susirgti žarnyno užkrečiamąja liga atsiranda, kai bakterijos, esančios maiste, gali pasidauginti.
Šiluma, skysta, baltyminė terpė – tai sąlygos, kurios yra palankios bakterijoms. Vos per 30 minučių jų skaičius padvigubėja, o po kelių valandų jų prisigamina tiek daug, kad maistas gali tapti ligos priežastimi. Būtent todėl sergamumas žarnyno infekcijomis yra didesnis šiltuoju metų laiku“, – teigia R. Liausėdienė.
Ypatingai svarbu skirti didžiulį dėmesį tinkamam maisto paruošimui, laikymui bei asmeninei higienai. Laikydamiesi rekomendacijų, galėsite užkirsti kelią daugumai per maistą plintančių žarnyno infekcijų ligų.
NVSC specialistė primena laikytis šios, maistu ir vandeniu plintančių ligų, prevencijos:
– maistą ruoškite tik švariomis rankomis;
– vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai nuplaukite po tekančiu vandeniu;
– pagaminę maistą, nuvalykite visus virtuvės paviršius, išplaukite įrankius ir indus;
– nuolat nukenksminkite kempinėles, šluostes, jas virinant ar pamerkiant į buityje naudojamus dezinfekuojančius tirpalus;
– maistą gaminkite ir laikykite taip, kad bakterijos, esančios žaliuose produktuose, nepatektų į jau paruoštą maistą, kuris bus vartojamas be papildomo terminio apdorojimo;
– žalią mėsą, žuvį, daržoves, gatavus produktus pjaustykite ant atskirų lentelių;
– šaldytuve maistą laikykite taip, kad vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žaliais produktais;
– gyvūninės kilmės produktus (mėsą, kiaušinius, žuvį ir kt.) gerai išvirkite ar iškepkite (bakterijos žūva jau 70°C temperatūroje);
– nepalikite paruošto maisto kambario temperatūroje ilgiau nei 2 valandas. Maistą geriausia laikyti šaltai. Karštus patiekalus iki pateikimo laikykite ne žemesnės kaip 60 °C temperatūroje;
– šaldytuve ilgiau stovėjusį maistą prieš vartojimą pakaitinkite;
– nevartokite maisto, kurio galiojimo laikas pasibaigęs;
– atitirpinkite užšaldytą maistą šaldytuve, o ne kambario temperatūroje.
