„Senstant žmonijai, naujų vėžio atvejų skaičius kasmet didėja. Prognozuojama, kad iki 2030 metų vėžys taps pirmąja mirties priežastimi, todėl onkologija tampa sveikatos politikos prioritetu. Siekdama mažinti mirtingumą nuo vėžio, EK pirmininkė Ursula von der Leyen inicijavo naują Europos kovos su vėžiu planą“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė.
Kovos su vėžiu planas buvo paskelbtas šiemet, vasario 3 dieną. Prieš tai Europoje vyko viešosios konsultacijos su aukščiausio lygio ekspertais ir specialistais, dalintasi įžvalgomis apie onkologinių ligų profilaktikos, ankstyvos diagnostikos, gydymo ir pacientų gyvenimo kokybės problemas ES šalyse ir jų sprendimo būdus.
„Kovos su vėžiu plane teigiama, kad, jeigu nesiimsime priemonių kovoje su onkologinėmis ligomis, tai dėl vėžio prarastų gyvybių gali padaugėti daugiau kaip 24 proc. Europos kovos su vėžiu plano tikslas – kompleksiškai apimti visas priemones, susijusias su vėžio prevencija, ankstyva diagnostika, onkologinės ligos diagnozavimo ir gydymo kompleksiškumu bei savalaikiškumu ir su vėžiu sergančių asmenų bei įveikusiųjų vėžį ar jų artimųjų gyvenimo kokybe. Didelis dėmesys bus skiriamas moksliniams tyrimams ir inovacijoms, skaitmeninei bei personalizuotai medicinai, naujų technologijų siūlomų galimybių išnaudojimui. Bus siekiama mažinti vėžiu sergančių pacientų priežiūros skirtumus tarp Europos valstybių narių“, – sako prof. E. Juozaitytė.
Nauja plataus užmojo programa „ES – sveikatos labui“ ir kitos ES priemonės suteiks finansinę pagalbą valstybėms narėms, prisidės prie jų pastangų sustiprinti savo sveikatos priežiūros sistemas kovoje su vėžiu. Lietuvos onkologai dalyvauja viešosiose konsultacijose, teikia siūlymus ir ketina aktyviai įgyvendinti kovos su vėžiu planą, rašoma Kauno klinikų pranešime spaudai.
Inkstų vėžio priežastys nežinomos
„Moksliniai tyrimai rodo, kad inkstų vėžio riziką didina nutukimas, rūkymas, ilgalaikis vaistų nuo skausmo vartojimas, dažų pramonėje naudojamos medžiagos, tokios kaip kadmis, asbestas, švinas. Dažniau suserga tie žmonės, kuriems jau diagnozuotas cukrinis diabetas, lėtinis inkstų nepakankamumas, arterinė hipertenzija. Pastebėta, kad inkstų vėžio rizika didesnė, jei du ar daugiau šeimos narių sirgo šia liga. Riziką susirgti padidina ir kai kurie genetiniai veiksniai“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytoja onkologė chemoterapeutė Danguolė Trumpaitienė.
Anksti diagnozuoti inkstų vėžį nėra paprasta, nes liga prasideda be jokių specifinių simptomų. Žmogus ilgai nieko nejaučia, todėl liga dažniausiai nustatoma atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atliekant pilvo ultragarsinį tyrimą. Todėl tik trečdaliui pacientų liga nustatoma ankstyvos stadijos. Pasak gydytojos, nustačius ankstyvosios stadijos inkstų vėžį, taikomas radikalus chirurginis gydymas. Po tokio gydymo pacientas gali pasveikti.
Gydant išplitusį inkstų vėžį, per pastarąjį dešimtmetį įvyko dideli pokyčiai. Naujų vaistų atsiradimas labai pagerino inkstų vėžio gydymo galimybes. Inovatyvūs vaistai, vadinamoji taikinių terapija, naujos kartos imunoterapija veikia specifines vėžio vystymosi grandis ir jas sutrikdydama efektyviai stabdo vėžio vystymąsi. Naujoji terapija pagerina ligos simptomų kontrolę ir pailgina ligonių išgyvenamumą.
Liga kaip dovana
Diagnozė – inkstų vėžys – gali priblokšti ir įstumti į vienatvę. 2018 m. Tarptautinės inkstų vėžio koalicijos atlikta pacientų apklausa parodė, kad 96 proc. sergančių inkstų vėžiu asmenų patyrė psichosocialinių problemų, įskaitant nerimą ir baimę, o maždaug pusė apklaustųjų teigė nekalbantys apie savo problemas su šeima ir draugais.
Visame pasaulyje gydant inkstų vėžį didžiausias dėmesys kreipiamas į fizinę sveikatą, tačiau vis dažniau sužinome, kokia svarbi yra psichinė sveikata, kad žmogus ištvertų gydymą ir sparčiau sveiktų.
Kasmet mūsų šalyje inkstų vėžiu suserga apie 700 žmonių. Nežinia skatina žmogų užsisklęsti, todėl labai svarbu išlaikyti ryšius su aplinkiniais. Jų palaikymas leidžia žmogui jaustis išklausytam, suprastam, būti bendruomenės dalimi – tai yra itin svarbi sėkmingo sveikimo prielaida.
Juvelyras Jonas Nariūnas teigia, kad ligą priima kaip dovaną, kuri padėjo pasikeisti. Prieš penkerius metus jis susirgo inkstų vėžiu, o dabar stengiasi ne tik nebeprisiminti ligos, bet ir padeda kitiems žmonėms jį išgyventi.
„Gydymas man yra vienas iš būdų kovoti su gyvenimo negerovėmis. Matau ligonius, kurie, susidūrę su liga, yra sutrikę, juos persekioja mirties baimė, neviltis, kalbuosi su jais“, – sako menininkas ir priduria, kad žmogus turi išmokti būti laimingas tiek, kad tos laimės užtektų kitiems: „Laimė – tai pergalės džiaugsmas. Kovokime su liga ir būsime laimingi.“
„Didžiausia pacientų, kurie serga inkstų vėžiu, problema yra nerimas ir baimės, kartais jos net nėra pagrįstos. Dėl šių priežasčių yra siunčiami pas psichologą“, – sako Kauno klinikų medicinos psichologė Neringa Eimutienė. – Tokios jų būsenos dažniausiai yra susijusios su liga. Jautresniems žmonėms diagnozė neretai būna kaip žaibas iš giedro dangaus – daug nežinomybės, neaiškumų. Vėžio diagnozė pas mus stigmatizuota, dėl to žmonės patiria sunkius išgyvenimus.“
Psichologas ligos negydo, tačiau padeda sveikti – padeda atsikratyti nerimo, keisti neracionalias mintis į racionalias, tam dažnai pasitelkiamos įvairios meno, įsitraukimo terapijos, nes jos padeda atitrūkti nuo sunkių minčių, kad gyvenimas nesisuktų vien tik apie ligą.
„Pavyzdžiui, vadinamoji kani terapija – parodome ligoniams šuniukus, kai kurie džiaugiasi, kai kurie bijo, tačiau nė vienas nelieka abejingas. Paskui, mums išėjus, ligoniai dar ilgai šnekučiuojasi, dalijasi savo istorijomis, kaip jie turėjo šunis, kokie jie buvo protingi. Tai ir yra terapijos esmė – atitraukti žmogų nuo minčių apie ligą, kad jis negulėtų ir negalvotų apie savo padėtį“, – pasakoja psichologė.
Meno terapijose pacientai gali emocijas išreikšti per piešinius, šokį netgi tada, kai žodžiais sunku pasakyti, ką jauti.
„Tai tęstinis darbas, ir jo metu žmogus keičiasi, net galima pamatuoti, kiek sumažėja depresija. Yra atvejų, kai žmogus, turintis labai silpną savivertę, atsitiesia ir vėl nori gyventi, gali vėl dirbti“, – teigia N. Eimutienė.
Pažadina savigydos procesus
Per spalvas ir medžiagos faktūras: prie jų prisilietus, stebint, pačiam kuriant, aktyvėja tam tikri smegenų procesai, kurie pažadina savigydos ir savęs palaikymo procesus.
„Nereikia būti dalininku, kad kurtumėte. Paėmę teptuką į rankas, jūs ant drobės išpiešite savo emocijas, būsenas, santykius. Intuityvioji kūryba – tai tiesioginis tikrovės suvokimas, kurio nebeiškreipia išankstinės nuostatos ir prietarai. Kurdami per spalvas, jūs kiekvienas tampate gyduoliais, kurie į savo gyvenimą pasikvies tokias spalvas, kurias tik leis pamatyti jūsų vaizduotė. Sakoma, kad kiekvienas yra kūrėjas, bet tik kūrėjas šitai žino“, – aiškina dailės terapeutė Kristina Laučienė.
Dailės ir kitų panašių terapijų užsiėmimais siekiama patirti mažiau nerimo ir įtampos, priimti įvairius gyvenimo iššūkius, geriau sutarti su savimi ir kitais, pajusti daugiau džiaugsmo ir ramybės, išgyventi daugiau pilnatvės.
