Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė, didžiausia rizika užsikrėsti vibrioze kyla vartojant termiškai neapdorotas jūros gėrybes, tačiau karštais mėnesiais rizika kyla ir maudantis Baltijos jūroje.
Bakterijos gali būti aptinkamos ir Baltijos jūroje
Kaip pastebi A. Bartulienė, didžiausią pavojų kelia termiškai neapdorotos austrės, tačiau ir kitos gėrybės, dažniausios ligos sukėlėjos yra Vibrio parahaemolyticus, Vibrio vulnificus ir Vibrio alginolyticus bakterijų rūšys.
Šios bakterijos veisiasi tik specifinėse vietose, nes, pavyzdžiui, atviruose, didelio druskingumo vandens telkiniuose joms veistis nėra palankių sąlygų.
„Vibrio bakterijos aptinkamos šiltoje žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, pakrančių vandenyse, taip pat vasaros mėnesiais upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose.
Atviruose vandenynuose nėra palankių sąlygų šių bakterijų dauginimuisi dėl didelio druskų kiekio, žemos temperatūros ir riboto maistinių medžiagų kiekio“, – aiškino NVSC Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė.
Vis tik, Baltijos jūroje karštais vasaros mėnesiais gali susidaryti palankios sąlygos veistis šioms bakterijoms – specialistės teigimu, didžiausia rizika kyla karštais vasaros mėnesiais:
„Europoje atliekamo monitoringo duomenimis, užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20°C, tokia terpė tampa palanki bakterijoms daugintis.
Daugelis Vibrio rūšių yra sezoninės ir dažniausiai aptinkamos karštais vasaros mėnesiais, esant aukštesnei temperatūrai ir sumažėjusiam kritulių kiekiui.“
Vibriozės simptomai ir komplikacijos
Vibrioze galima užsikrėsti ne tik valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes – bakterijos gali patekti į atviras žaizdas. Priklausomai nuo užsikrėtimo aplinkybių, pasireiškia skirtingi simptomai.
„Bakterijoms patekus su maistu vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 val. po užsikrėtimo ir tęsiasi apie 3 dienas.
Bakterijoms patekus per žaizdą vystosi žaizdų ir minkštųjų audinių uždegimas. Odos infekcija paprastai prasideda praėjus 12–72 valandų po sąlyčio su užterštu jūros vandeniu ar užterštu maistu“, – simptomus vardijo A. Bartulienė.
Itin atidūs turi būti kelios asmenų grupės – specialistė pažymi, kad didesnė ligos ir komplikacijų rizika kyla:
- Asmenims, sergantiems kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis, diabetu;
- Užsikrėtusiems žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV);
- Vartojantiems imuninę sistemą slopinančius vaistus;
- Asmenims, vartojantiems skrandžio rūgščių kiekį mažinančius vaistus.
Užsikrėtimas vibrioze gali turėti liūdnas pasekmes – nors tokie atvejai yra itin reti ir dažniau paveikia tam tikrą asmenų grupę, galimos komplikacijos:
„Bakterijos gali patekti į kraują ir sukelti sunkią gyvybei pavojingą ligą (septicemiją). Liga gali komplikuotis galūnių amputacija ar mirtimi. Sunki liga yra reta ir paprastai pasireiškia žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi.“
Patarė, kaip apsisaugoti
Tad kaip saugiai mėgautis ir jūros gėrybėmis, ir maudynėmis Baltijos jūroje, kad rizika užsikrėsti būtų kuo mažesnė? NVSC Užkrečiamųjų ligų skyriaus vyriausioji specialistė A. Bartulienė išskiria kelis patarimus:
- Nevalgyti žalių arba nepakankamai termiškai apdorotų jūros gėrybių;
- Po sąlyčio su žaliomis jūros gėrybėmis, visada nusiplauti rankas su muilu ir vandeniu;
- Vengti kryžminio maisto užteršimo, pakartotinai neužteršti termiškai apdoroto maisto;
- Esant žaizdoms, įskaitant neseniai atliktas operacijas, tatuiruotes, auskaro įvėrimą, net ir nedideliam įpjovimui ar įbrėžimui, venkite sąlyčio su užterštu vandeniu ir maistu;
- Žaizdas uždengti vandeniui atspariu tvarsčiu;
- Kruopščiai nuplauti žaizdas ir įpjovimus muilu ir vandeniu, jei buvo sąlytis su užterštu jūros vandeniu arba žaliomis jūros gėrybėmis;
- Jeigu yra žaizdų ant rankų, rekomenduojama dėvėti pirštines tvarkant jūros gėrybes.
Pirmiausia, svarbu atkreipti dėmesį į vietovę, kurioje planuojate maudytis. Tam tikrose vietose Baltijos jūroje gali būti didesnis bakterijų kiekis. Būtina vengti maudytis netoli užterštų upių išsiliejimo vietų ar kitų nerekomenduojamų plotų. Labai svarbu pasitikrinti vietos saugumo reitingus ir rekomendacijas.
Antra, svarbu laikytis tinkamų asmeninės higienos priemonių maudantis Baltijos jūroje. Po maudynių rekomenduojama nusiprausti švariu vandeniu ir naudoti muilą. Tai padės sumažinti bakterijų perdavimo galimybę ir užkirsti kelią galimoms infekcijoms.
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į savo sveikatą. Žmonėms, kuriems yra mažesnis imunitetas ar jie turi kokių nors sveikatos problemų, gali būti didesnė rizika susirgti bakterijomis po maudynių. Tokiu atveju patariama konsultuotis su gydytoju prieš maudantis Baltijos jūroje.
Galiausiai, svarbu stebėti savo kūną po maudynių Baltijos jūroje. Jei pastebite bet kokius simptomus ar pasikeitimus savo sveikatos būsenoje (pvz., paraudimą, niežėjimą, pūlingas išbėrimas), nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju. Tai leis greitai nustatyti ir gydyti bet kokias galimas bakterijų sukeltas infekcijas.
Svarbu prisiminti, kad visada geriau būti saugiam nei gailėtis. Todėl atidžiai įvertinkite situaciją, laikykitės saugumo rekomendacijų ir priimkite atsakingus sprendimus dėl maudynių Baltijos jūroje.
