Baltijos jūroje susidaro tinkamos sąlygos daugintis įvairiems mikroorgnizmams, tačiau daugiausiai dėmesio skiriama Vibrio rūšies bakterijoms, naujienų portalui tv3.lt sakė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Joana Korabliovienė.
„Dažniausiai žmonių susirgimus sukelia Vibrio vulnificus, Vibrio parahaemolyticus, Vibrio alginolyticus bakterijos. Šios bakterijos priklauso tai pačiai Vibrionaceae šeimai kaip ir choleros sukelėjas V. cholerae, tačiau jos choleros nesukelia“, – aiškino specialistė.
Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro Bendruomenės sveikatos stiprinimo skyriaus visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Arūnė Eismontė pažymi, kokios sąlygos tinkamos veistis Vibrio bakterijoms.
„Šiltas vanduo, kurio temperatūra siekia apie +20°C ir kuriame yra mažai druskos, yra palanki aplinka tam tikroms Vibrio bakterijų rūšims daugintis“, – kalbėjo ji.
Bakterijos kelia pavojų sveikatai
Šios bakterijos gyvena žemo druskingumo vandens telkiniuose ir pradeda daugintis įšilus vandeniui, o tinkamiausios vietos tos, kuriose vanduo greičiau įšyla ir nėra itin druskingos.
„Palankios sąlygos susidaro šiltuoju metų laiku, įšilus vandens temperatūrai. Tinkamiausios sąlygos plisti bakterijoms dažniausiai susidaro upių žiotyse ir vidutinio druskingumo uždaruose vandens telkiniuose. Jūroje taip pat gali susidaryti palankios sąlygos“, – aiškino Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro specialistė.
Vibrio bakterijos pavojingos žmonėms – galima užsikrėsti vibrioze, kurią sukelia daugiau kaip 20 rūšių Vibrio bakterijų, taip pat užkrėstas vanduo gali sukelti odos, žaizdų ar minkštųjų audinių infekciją:
„Užsikrėtusiems tam tikros rūšies Vibrio bakterijomis, gali išsivystyti Vibrio vulnificus infekcija. Ši liga yra pavojinga savo komplikacijomis ir gali baigtis galūnių amputacija ar netgi mirtimi.“
Padidėjus tam tikros rūšies Vibrio bakterijų kiekiui vandenyje, kyla rizika užsikrėsti besimaudantiems. Įdomu tai, kad užsikrėsti galima ir valgant termiškai neapdorotas jūros gėrybes, tačiau dažniausiai ligų sukėlėjai į organizmą patenka per burną maudantis, geriant vandenį ar jį naudojant rankų, vaisių ar daržovių plovimui.
Užsikrėsti vibrioze gali bet kuris asmuo, tačiau yra keletas grupių, kurioms rizika didesnė:
„Susirgti gali bet kuris asmuo, tačiau didesnę ligos ir komplikacijų riziką turi asmenys, sergantys kepenų ligomis, onkologinėmis ligomis, diabetu, užsikrėtusieji ŽIV, vartojantys imuninę sistemą slopinančius asmenys, taip pat asmenys, vartojantys skrandžio rūgščių kiekį mažinančius vaistus ir kt.“, – perspėja L. Korabliovienė.
Simptomai pasireiškia per parą
Specialistė pažymi, jog užsikrėtus vibrioze, jos simptomai pasireiškia per 24 valandas nuo užsikrėtimo ir dažniausiai pasireiškia gastroenterito simptomais.
„Dažniausiai vibriozė pasireiškia vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu ir vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 valandas po užsikrėtimo ir tęsiasi apie tris dienas“, – kalbėjo A. Eismontė.
J. Korabliovienė pažymi, kad Lietuvoje nefiksuojami per vandenį plintančių ligų protrūkių, tačiau atėjus šiltajam sezonui rizika užsikrėsti padidėja. Vanduo labiausiai užterštas pavasarį, nutirpus sniegui ir po stiprių liūčių, kai krantuose esančios šiukšlės ir kiti teršalai patenka į vandenį:
„Smarkiai užterštas vanduo negali apsivalyti savaime, todėl įšilusiame vandenyje susidaro palankios sąlygos plisti ligas sukeliančioms bakterijoms: Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt., virusams – adenovirusams, enterovirusams, hepatitams A ir E, norovirusams ir kt., pirmuonims – Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis. Parazitai vandenyje gali ilgai išlikti gyvybingi, o bakterijos net pasidauginti. Pavyzdžiui, kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti mėnesius.“
Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė pataria, kaip išvengti ligų, plintančių per vandenį. Pirmiausia, atsargiai elkitės su jūros gėrybėmis, venkite maudynių, jei turite žaizdų, taip pat jas nuplaukite, jei turėjote sąlytį.
„Valgykite tik termiškai apdorotas jūros gėrybes ir dėvėkite pirštines jas ruošiant, kruopščiai nusiplaukite rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis. Jeigu turite žaizdų, įvairių įpjovimų, įbrėžimų venkite sūrių vandens telkinių ar vandenų, kuriuose susilieja gėlas ir sūrus jūros vanduo. Nusprendus maudytis tokiame telkinyje žaizdas pridenkite vandeniui atspariais tvarsčiais. Nuplaukite žaizdas ir įpjovimus tekančiu vandeniu ir muilu, jeigu turėjote sąlytį su jūros vandeniu“, – pataria A. Eismontė.
ULAC visuomenės sveikatos specialistė prideda, kad pavasarį reikia sutvarkyti vandens telkinių pakrantes bei jų neteršti žmonių ir gyvūnų išmatomis, šiukšlėmis ar kitomis atliekomis, taip pat, atėjus maudymosi sezonui, po stiprių liūčių bent parą nesimaudyti.
„Maudantis stengtis, kad vanduo nepatektų į burną ir negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, neplauti daržovių, vaisių ar indų vandeniu iš atvirų vandens telkinių, nesimaudyti nežinomuose vandens telkiniuose“, – įspėja L. Korabliovienė.
Vartojantiems vandenį iš šulinio, rūpinkitės jų aplinka ir pašalinkite visus galimus taršos šaltinius ir reguliariai atlikite mikrobiologinį vandens tyrimą. Keliaujantiems į šalis, kuriose yra užsikrėtimo per vandenį plintančiomis ligomis rizika, ULAC specialistė primena vartoti tik fasuotą geriamąjį vandenį ir karštus gėrimus.
Baltijos jūros vanduo atitinka higienos reikalavimų normas
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė primena, kad Lietuvoje reguliariai kas dvi savaites atliekami vandens kokybės tyrimai.
„Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ vertinama pagal 2mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens“, – aiškino ji.
G. Norkienė nuramina, kad Baltijos jūros maudyklų vandens kokybė atitinka higienos reikalavimus, o šiemet dar neužfiksuotas didesnis nei nustatyta norma mikroorganizmų kiekis:
„Baltijos jūros paplūdimių vandens kokybė atitinka higienos normos reikalavimus. Taip pat noriu paminėti, kad 15 pajūrio paplūdimių vandens kokybė atitinka puikios kokybės reikalavimus ir 1 – geros kokybės reikalavimus.“
