Lietuvoje erkės aktyviausios būdavo pavasarį ir vasaros pradžioje, vėliau būdavo šiokia tokia pauzė ir parazitai vėl suaktyvėdavo rugsėjį ar spalį, grybavimo sezono metu. Tačiau užpernai mokslininkai aptiko naują erkių rūšį, kurios aktyvumo pikas – liepa ir rugpjūtis.
Erkinis encefalitas bei Laimo liga – tai dažniausios erkių platinamos ligos. Erkės taip pat platina anaplazmozės, kurios simptomai primena erkinio encefalito pradinę stadiją, šunims pavojingos babeziozės, dėmėtosios šiltinės, Marselio karštligės, tuliaremijos bei kitų infekcijų sukėlėjus. Be to, biologai pastebi, kad daugiau erkių išgyvena keičiantis klimato sąlygoms, plinta nauja rūšis, kuri aktyviausia vasarą, taigi šių parazitų reikia saugotis ištisus metus.
Klimato kaitos įtaką erkių paplitimui Lietuvoje stebintis biologas,Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Algimantas Paulauskas sako, kadLietuvoje pagrindinė erkinio encefalito platintoja yra miškinė arba šuninė erkė, tačiau aptikta, jog encefalito virusą platina ir pievinė erkė, kuri šunims pernešababeziozę, sukeliančią mirtinus inkstų sutrikimus. Šiaurės Rytų Lietuvoje aptinkama taiginė erkė, kuri irgi perneša erkinį encefalitą.
Kodėl erkės plinta?
Anot biologo, erkės yra sėslios ir pačios toli neropoja, tačiau jas perneša žvėrys, kurių krauju erkės maitinasi,migruojantys paukščiai. Tiesa, profesorius pastebi, kad anksčiau dėl šaltesnio mūsų kraštų klimato tokios erkės neišgyvendavo, bet dabar žiemos tapo šiltesnės, vasaromis daugiau drėgmės, todėl joms tapo įmanoma išgyventi ir daugintis mūsų šalyje.
„Prieš 25 metus pievinė erkė buvo aptinkama tik Suvalkijoje, o dabar jos paplitusios net iki Estijos ir Latvijos pasienio. Tam įtakos turi net tik pasikeitęs klimatas ir gyvūnų migravimas, bet ir kitokia žemės ūkio, kultūrų auginimo taktika. Sovietmečiu buvo įprasta pavasarį deginti pernykštę žolę, su kuria sudegdavo ir nemaža dalis erkių. Taip pat mūsų atlikti tyrimai rodo, kad didelę įtaką erkių populiacijai turi ir pesticidų naudojimas žemės ūkyje. Tyrinėdami centrinėje Latvijos dalyje beveik neradome erkių, nors ten sąlygos atrodė palankios, daug aukštos žolės. Tačiau paaiškėjo, kad to priežastis – vykdoma intensyvi žemdirbystė. Nuvažiavome toliau į Vakarus, kur apleista, nevykdoma žemdirbystė – tikras erkių knibždėlynas“, – sako mokslininkas.
Daugiausia erkių pamiškėse
Daugiausia užsikrėtusių erkių yra pamiškėse – tai didžiausios rizikos zona. Tačiau gana stambūs erkių židiniai yra ir miestų parkuose ar net kolektyviniuose soduose bei juose įsikūrusiose gyvenvietėse.
„Kaip tik šiuo metu yra atliekami tyrimai kolektyviniuose soduose. Žmonės klausia, iš kur pas juos erkės. Šuniukai bėgioja kieme, niekur neišeina, bet įsisiurbusią erkę randa. Pavyzdžiui, Vilniuje, šalia Bajorų sodų yra žalioji zona, labai palanki erkėms. Ten nemažai stirnų, lapių ir smulkių graužikų, kurie būna pamiškėse. Taip pat nepamirškime, kad erkes perneša ir paukščiai: prie jų prikibusi erkė gali lengvai nukristi sode ar kieme ir vėliau įsisiurbti šuniui, katei, taip pat ir žmogui“, – sako prof. A. Paulauskas.
Lietuvoje erkių platinamomis infekcijomis užsikrečiama visuose administraciniuose rajonuose, tačiau didžiausi erkinio encefalito rodikliai yra Utenos apskrityje. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, 2020 m. Lietuvoje užregistruoti 669 erkinio encefalito atvejai, iš jų 3 baigėsi mirtimis, Laimo ligos susirgimų fiksuota 2811.
Žmogui pavojingos visos erkės per visas vystymosi stadijas, o kad kažkurios erkės kanda tik gyvūnams, o ne žmonėms, tėra mitas.
Per kiek laiko užsikrečiama?
Skiepų nuo Laimo ligos nėra, tačiau ją galima gydyti antibiotikais. O štai erkinis encefalitas neturi jokio specifinio gydymo. Vienintelė efektyvi ir saugi apsaugos nuo erkinio encefalito priemonė – skiepai.
Biologas A. Paulauskas perspėja, kad erkinio encefalito virusas yra erkės seilėse, todėl jis perduodamas vos tik erkė įsisiurbia.
„Patariu dar būnant miške ar gamtoje apsižiūrėti, ar niekur neropoja erkės. Mat per 24 valandas nuo įsisiurbimo ištraukus borelijomis užsikrėtusią erkę dar galima išvengti Laimo ligos, nes ją sukeliančios bakterijos gyvena erkės žarnyne. O štai erkinio encefalito virusas yra seilių liaukose, todėl perdavimas žaibiškas“, – įsitikinęs mokslininkas.
Biologas taip pat pataria gamtoje dėvėti tinkamus drabužius: šviesius, kad pastebėtumėte ropojančią erkę, ilgomis ir prie riešo prigludusiomis rankovėmis, kelnių klešnių apačia taip pat turi būti prigludusi arba sukišta į kojines ar aulinukus. Taip pat naudokite erkes atbaidančias medžiagas – repelentus, gerai apsižiūrėkite tiek gamtoje, tiek grįžę namo, o vilkėtus drabužius pakabinkite negyvenamojoje patalpoje ar saulėkaitoje.
Kaip ištraukti?
Jeigu erkė vis dėlto įsisiurbė, traukite ją staigiu tiesiu judesiu suėmę pincetu: „Geriausiai tiks medicininis pincetas smailu galu, nes naudojant kosmetinį, kurio galai yra plokšti, kyla rizika suspausti erkės pilvelį – taip užkratas gali dar gausiau patekti į žmogaus kraujotaką. Taigi pincetu paspauskite odą prie įkandimo vietos ir erkę suimkite kuo arčiau galvutės. Pašalinę erkę, žaizdelę dezinfekuokite ir stebėkite savijautą bent 33 dienas po įkandimo – tai laikas, per kurį gali pasireikšti erkinio encefalito požymiai“, – sako prof. A. Paulauskas.
Gali sukelti ir neįgalumą
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų infekcinių ligų centro gydytoja Rasutė Paulauskienė sako, kad erkinis encefalitas yra klastinga liga, kuriai būdingi ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, kartais sukeliantys ir neįgalumą
Šiai ligai būdingas dvibangis karščiavimas. Per pirmąją bangą erkinio encefalito simptomai gali priminti gripą ar peršalimą – skauda galvą, raumenis, jaučiamas silpnumas, karščiuojama, pablogėja miegas.
„Svarbiausia, kad šioje fazėje tyrimais negalime patvirtinti erkinio encefalito, net jeigu ir įtariame infekciją, nes kraujo imunologiniai tyrimai yra neigiami, o smegenų skysčių tyrimas infekcijos dar nerodo. Tačiau atkreipti dėmesį į kraują svarbu – dažniausiai bus sumažėję leukocitų ir trombocitų, – sako gydytoja ir primena, kad po pirmosios erkinio encefalito bangos būna 1–2 savaičių pertrauka. – Po pertraukos pasireiškusi antroji banga rodo, kad žmogaus imuninė sistema nenugalėjo viruso ir jis sukėlė smegenų uždegimą.“
Kokie ligos simptomai pasireikš, anot R. Paulauskienės, priklauso nuo erkinio encefalito formos, o jų yra trys: lengviausia – meningitinė, kuomet pažeidžiami minkštieji smegenų dangalai, žmogui skauda galvą, pykina, jaučiamas mieguistumas, bendras silpnumas. Meningoencefalomielitas išsivysto, kai pažeidžiamos galvos ir nugaros smegenys, tuomet galimas galūnių raumenų silpnumas, dėl kurio sutrinka rankų ar kojų veikla, ir paralyžiai. Tokiais atvejais žmonės kenčia nuo ilgalaikių liekamųjų reiškinių, sukeliančių neįgalumą.
„O dažniausiai diagnozuojama meningoencefalitinė forma, kuomet pažeidžiami smegenų dangalai ir galvos smegenys. Atsiranda pusiausvyros, koordinacijos sutrikimai: žmogaus eisena sutrinka, jį mėto į šalis. Taip pat būdingas labai varginantis rankų, galvos, liežuvio tremoras, kuomet ligoniui sunku laikyti šaukštą, jis negali pats pavalgyti. Taip pat galimi sąmonės, kalbos sutrikimai“, –simptomus apibūdina R. Paulauskienė.
Ilgas sveikimo procesas
Sveikimo procesas trunka nuo mėnesio iki pusės metų, kartais ir 9–12 mėnesių, priklausomai nuo ligos eigos ir formos. „Ilgalaikių liekamųjų reiškinių dažnis Lietuvoje siekia apie 30 proc., kas dešimtam ligoniui nustatomi sunkūs, neįgalumą lemiantys ilgalaikiai liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, parezės, paralyžiai. Kaip po ligos seksis grįžti į gyvenimą, priklauso ir nuo paties žmogaus, kiek jėgų jis skirs reabilitacijai“, – sako gydytoja R. Paulauskienė.
Dažniausiai po meningoencefalitinės ligos formos lieka atminties, dėmesio, miego sutrikimai, dirglumas, trečdaliui pasireiškia emocinis labilumas, t. y. greitas emocijų kitimas, nuotaikos nepastovumas. Tremoras vargina dešimtadalį pasveikusiųjų, nors po reabilitacijos, anot gydytojos, padėtis kiek pagerėja ir žmonės jau patys gali pavalgyti. 6–8 proc. gali likti sutrikusi eisena.
Autorė: Birutė Litvinaitė
