Sunku buvo klausyti, tikiu, ir jai buvo nelengva kalbėti, skyrybos niekad nėra malonus dalykas. Ypač, kai jos išeina iš dviejų žmonių asmeninių ribų ir patenka į viešą erdvę, kai reikia kovoti už paprasčiausius dalykus.
„Apie tai kalbėti būtina“
Bet ne apie tai aš šiandien, o apie tai, kokią žinutę ji pasiuntė – ryžkitės, jei jaučiat, kad atėjo laikas. Nėra paprasta garsiai kalbėti apie tokius dalykus, tam reikia drąsos, bet apie tai kalbėti būtina. Ir išrėžti tiesą tokią, kokia ji yra.
Pagaliau imam suprasti, kad skyrybos nėra pasaulio pabaiga. Taip, po jų būna sunku, tenka susirinkti save iš naujo, vėl atrasti vidinę stiprybę, bet dirbti su savimi yra lengviau nei bandyti sutaisyti tai, kas nepataisomai sulaužyta.
Esam žmonės, natūralu, kad klystam. Faktas, kad pradėdami santykius, žengdami prie altoriaus nė vienas negalvoja apie tai, kad viskas baigsis skyrybomis. Bet įvyksta visko, kartais žmonių skirtumai išryškėja tik laiko tėkmėje, ima ir išsiskiria vertybės – tai žmogiška.
Užteks kankintis, jei niekas nebepadeda, metas sukti skirtingais keliais. Ir nieko čia blogo, pasaulis nesugrius, tačiau atsiveria keliai vėl ieškoti laimės ir ją kurti, suprasti, kas svarbiausia mums patiems. O tada kartais tikėtai, kartais visai ne, vėl pasibeldžia ir meilė.
Raskim savyje ryžto nekentėti, drąsos padėti tašką ir nebijoti daryti to, kas geriausia mums, o ne kitiems. Imkim atsakomybę į savo rankas, nes meilė kartais pasibaigia, o gyvenimas ne.
Autorius: skaitytoja Julija
