Nežinojau, kad, pavyzdžiui, Danielius Bunkus buvo dėstytojas, mokė studentus, įdomu buvo prisiminti ir jo keliones bei ekstremalias patirtis, keliaujant po kitus žemynus.
Viskas buvo įdomu, išskyrus ta vieta, kai jis ėmė pasakoti apie buvusią mylimąją Viktoriją Siegel.
Toks jausmas, kad žmogus siekia populiarumo pigiausiu būdu. Žinoma, per daug nešnekėjo apie santykius bei jų griūtį, bet užteko to, ką pasakė, kad susidaryčiau įspūdį, jog jis vis dar negali jos pamiršti.
„Kam to reikia?“
Ir ta frazė: „aš vienintelis, kuris galiu komentuoti.“ Tai ne, niekas nieko iš šalies negali komentuoti, nes tai yra tik dviejų žmonių reikalas.
Jeigu jau jaučiama moralinė teisė komentuoti ir kalbėti kažką apie savo vaiko mamą, tai man regis, kad geriausias būdas tai daryti privačiai.
Autorius: skaitytoja Renata
