Galbūt norite, kad jūsų mažieji valgytų daugiau vegetariško ar veganiško maisto, o jūsų artimieji nuolat siūlo jiems mėsiškus patiekalus. Arba nenorite pradurti vaikui ausų, bet uošviai apie tai nuolat užsimena, rašo mirror.co.uk.
Tokioje situacijoje atsidūrė viena mama, kurios anyta nuolat klausinėjo, kada ji ruošiasi pradurti savo 10 mėnesių dukrytei ausis. Socialiniame tinkle „Reddit“ moteris paaiškino, kad norėjo palaukti, kol dukra pati panorės prasidurti ausis, tačiau neatrodė, kad tai būtų tikę jos anytai.
„Reddit“ forume mama pasakojo: „Nuo tada kai dukrelė gimė, mano anyta vis klausia manęs, kada jai pradursiu ausis. Paaiškinau, kad tik tada, kai ji pati to paprašys. Ji atrėžė, kad aš veidmainė, nes pati tai dėviu auskarus, tačiau mama man leido prasidurti ausis tik sulaukus 10 metų. Mano anyta savo abiems dukroms ausis pradūrė kol jos buvo dar labai mažos ir pasak jos, „taip geriau, nes jos to neprisimins“.
Išgirdo, kaip anyta dukrai žada pradurti ausis
Ji pridūrė, kad jos vyras palaiko bet kokį jos sprendimą dėl auskarų vėrimo. „Prieš kelias savaites anyta prižiūrėjo mūsų kūdikį, nes aš važiavau su vyru į jo dėdės laidotuves. Leisdamasi laiptais išgirdau, kaip ji pasakoja anūkei, kad jos padarys „tai“, kai eis apsipirkti ir ji padovanos gražius auskarus.
Įėjusi į kambarį, jai aiškiai pasakiau, kad taip nebus, ir jei negaliu ja pasitikėti, jog ji gerbs mano sprendimus dėl mano pačios dukros, tada susirasiu kitą žmogų, kuris prižiūrėtų ją (man pavyko susitarti su savo seserimi, kad prižiūrėtų dukrelę).
Anyta vis bando susitarti, kad galėtų pabūti nors kelias valandas su anūke, ji net pasisiūlė pernakvoti, kad mes galėtume išeiti pasilinksminti. Aš nesutikau, bet pasakiau anytai, kad gali aplankyti anūkę, bet tik tada, kai kas nors bus namuose“, – paaiškino moteris. Ji pridūrė, kad jos vyras ir jo seserys mano, jog ji per stipriai reaguoja, tačiau ji savo sprendimu neabejoja.
Internautai palaikė moterį
Moters įrašas greitai išplito, atsiliepė daugiau nei 1000 žmonių ir pasidalino savo mintimis. Daugelis sutiko, kad ji neklysta, o vienas asmuo pasakė:
„Esu viena iš motinų, kurioms taip nutiko, jūs tikrai neklystate. Beje, aš apkaltinau anytą užpuolimu ir pateikiau ieškinį įmonei, kuri tai padarė be mano sutikimo“.
Kita pritarė: „Pamenu, kad man tai buvo traumuojanti patirtis, mėnesius ir mėnesius trukę skausmai, šašai, tiek daug spaudimo ir kaltės... Pasirodo, aš buvau alergiška. Mano mama auskarus išsegdavo, o mano senelė vėl juos įverdavo. Tai buvo košmaras. Mama privalo atsilaikyti tvirtai, nes jei ne auskarų vėrimas, tai bus kirpimas, pirmosios Kalėdų senelio nuotraukos, nagų dažymas... kas žino? Kas pradeda pažeidinėti nustatytas ribas, tas ir toliau taip daro. Geriausia iš karto tam pasakyti tvirtą „ne“.
Dar kažkas pridūrė: „Aš manau, kad turėtų visada kilti įtarimas, kai kas nors nori likti su ne savo kūdikiu vienas, nors objektyviai tam ir nebūtų jokios rimtos priežasties, bet kai to primygtinai prašoma, tai tikrai būtina tarti griežtą „ne“.
