Kai vieno gyvenimo kelio pabaigoje laukia kitas – prasideda tikros istorijos. Giedrės kelias – būtent toks, rašoma pranešime spaudai.
Nuo vaikystėje siūtų suknelių lėlėms iki šiandien kuriamų unikalių drabužių – pašnekovės pavyzdys įkvepia, kad net ir neturint aiškaus plano, verta išgirsti save ir... pradėti. Net jei baisu ir nežinai, ar pavyks.
Vaikystės svajonės grįžta
Kaip ir daugelis, G. Kazakevičiūtė siūti pradėjo dar vaikystėje – pirmieji „klientai“ buvo lėlės ir augintinis šuniukas.
Svajonė siūti niekur nedingo, bėgant metams tik augo. Vėliau ji sulaukė anytos palaikymo – moteris matė, kaip Giedrė nori mokytis, tad perdavė pirmuosius siuvimo pagrindus merginai.
„Tai buvo tarsi nepasiekiama svajonė, bet visada žinojau, kad to noriu“, – sako Giedrė. Pirmieji laisvalaikio drabužiai, pasiūti dar mokantis profesinio rengimo mokykloje, vis dar jos spintoje ir karts nuo karto dėvimi sodyboje – tarsi tylūs priminimai, nuo ko viskas prasidėjo.
Iš paštininkės – į siuvėjas
Iki siuvimo Giedrės gyvenime buvo visko – nuo padavėjos, valytojos iki korespondencijos siuntų išvežiotojos darbo.
„Dirbdama pašte, džiaugiausi galėdama aplankyti skirtingas vietoves – kelionės po Druskininkų apylinkes žavėjo“, – prisimena ji.
Tačiau kūryba visada buvo šalia. Dar 2019-aisiais pradėjo kurti rankdarbius. Tai virto pirmu žingsniu į nuosavą veiklą, nes čia išmoko ir pirmųjų verslo pagrindų, o taip pat suprato, kad dirbdama rankomis, gali kurti džiaugsmą sau ir kitiems, kurie įsigyja jos darbus.
„Pats geriausias jausmas, kai klientai sugrįžta. Arba kai pasako, kad mano siuvamus drabužius rekomendavo draugė, nes labai kokybiški, puikiai nešiojasi, pasižymi unikaliu ir patogiu dizainu“, – džiaugiasi Giedrė, kurios impulsu kūrybai dažnai tampa gamta, joje vyraujančios spalvos.
Kaip pati sako, įkvėpimas kartais aplanko net ravint daržą kaime, tad grįžus į namus tenka sėsti prie siuvimo mašinos ir įgyvendinti užgimusią idėją.
Baugi pradžia arba baisu tol, ko netampa kasdiene veikla
Nors jauna moteris nuo vaikystės pasvajodavo apie siuvimą, tačiau gimtuosiuose Druskininkuose nebuvo, kur mokytis šio amato.
Todėl tik sužinojusi apie siuvėjų kursus Alytuje ir gavusi vyro palaiminimą, pradėjo mokytis siuvėjos amato Pietų Lietuvos profesinio mokymo centre „Prizmė“.
Čia kursai truko šešis mėnesius, juose teorija persipina su kasdiene praktika, tad padedami tvirti pamatai norimai profesijai įvaldyti. Tiesa, kaip pasakoja pašnekovė, pati pradžia nebuvo tokia jau džiugi, kaip tikėjosi.
„Jau antrą dieną buvau pasodinta prie pramoninės siuvimo mašinos – galvojau, niekada neišmoksiu net siūlo teisingai įverti į milžinišką adatą“, – sako Giedrė. Bet kaskart sugrįžusi po mokslų į namus, vakarais jau kurdavo planus, ką siūs rytoj.
Po kursų jos mokymo centras suteikė galimybę naudotis įranga ir toliau – tai tapo realiu startu, nes patalpų nuomos kainos gimtajame mieste pradedančiai siuvėjai buvo sunkiai įkandamos.
Taip gimė prekių ženklas „Kazgi“, kurio pavadinimą sudarė iš savo vardo ir pavardės. Jį išrinkti padėjo patikima „komisija“ – vyras ir sesuo, kurie nuo pat pradžių palaikė Giedrę.
Mokytis niekada nevėlu, nes įgytos žinios niekur nedings
Giedrės kelias – vienas iš tų, kuris įrodo, kad mokymasis gali pakeisti gyvenimą.
„Liksiu visą gyvenimą dėkinga Užimtumo tarnybai už rekomendaciją ir savo profesinio rengimo centrui – už galimybę likti dirbti po mokslų“, – sako ji.
Čia moteris ne tik išmoko profesionaliai siūti, bet ir tarsi tapo nauju žmogumi su daugiau drąsos, daugiau ryžto pradėti save realizuoti, nebijoti rizikuoti.
Siuvimas reikalauja ne tik kūrybiškumo, bet ir tikslių matematinių matavimų, strateginio mąstymo, nes padarius vieną klaidą, gali tekti ardyti visą audinį ir siūti iš naujo. O kur dar kokybiškų, tarpusavyje derančių audinių rinkimasis, lekalų karpymas…
„Be nuolatinio mokytojų palaikymo, perduotų žinių ir įgytų įgūdžių nieko nebūtų”, – atvirauja G. Kazakevičiūtė.
Minėto profesinio mokymo centro vadovas Virginijus Urbonas pabrėžia: „Giedrės istorija rodo, kaip galime padėti mokiniams kurti savo karjeros kelią. Rūpinamės profesine ateitimi Pietų Lietuvos regione ir skatiname ryšius su vietiniais kūrėjais.“
Dauguma mokinių, baigusių siuvimo kursus, renkasi kurti individualiai – kartais grįžta į minėto profesinio mokymo centrą ieškoti ir pagalbininkų.
Lemtinga pažintis ir prasminga žinutė kitoms moterims
Kai Giedrė pirmą kartą sutiko savo dabartinį vyrą, per pirmą pasimatymą su juo pasidalino apie savo didžiausią svajonę – siūti.
Tą pačią, kurią visada tyliai nešiojosi širdyje. Būtent jis tapo tuo žmogumi, kuris nuo pat pradžių skatino, palaikė, klausė, rėmė.
„Jis sakydavo – o ką prarasi pabandžiusi?“, – prisimena kūrėja. Šiandien, kai ji kuria, parduoda, dalinasi tuo, kas gimsta iš širdies – jis tebėra tas, kuris kasdien ją palaiko.
Giedrė tiki, kad kiekviena moteris gali pradėti kurti savo veiklą nuo nulio – net jei neturi plano, net jei bijo:
„Svarbu garsiai kalbėti apie savo svajones, nes jos anksčiau ar vėliau išsipildo. Tik reikia jas paleisti į pasaulį garsiai.“
Taip pat ji ragina paklausti savęs: o kas bus, jei pabandysiu? O ką prarasiu pabandžiusi? Dažnai būtent šis klausimas padeda drąsiai žengti pirmąjį žingsnį link savo gyvenimo pokyčio ir tai užtikrintai savo širdies keliu einanti Giedrė įrodo savo pavyzdžiu.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
