Visai neseniai sulaukiau pasiūlymo iš savo draugės susitikti ir maloniai pasišnekučiuoti. Tačiau mūsų pokalbis tikrai nebuvo nei malonus, nei draugiškas.
Pasirodo, kad ji mane pasikvietė tam, jog pakviestų į savo artėjančias vestuves. Viskas kaip ir būtų gražu. Mano draugė išteka, aš esu laiminga. Tačiau netikėtai pokalbis pakrypo link temos, ko ji norėtų gauti dovanų. Žinoma, mano draugė ėmė kalbėti, kad jai vis dėlto geriausia dovana būtų pinigai.
Ir šioje vietoje aš tikrai neįsižeidžiau, juk suprantu, kad jaunai šeimai tikrai reikia pinigų, o ne nereikalingų daiktų.
Į šventę kviečia be antros pusės
Tačiau antras jos prašymas vestuvėms mane įžeidė kaip reikalas. Ji ėmė kalbėti, kad svečių vestuvėse bus ne daug, todėl norėtų, kad šventėje dalyvautų tik artimiausi poros draugai.
Ir tada aš supratau. Matote, aš su vaikinu draugauju ne taip jau ir ilgai, apie vienerius metus. Tačiau mūsų draugystė tikrai rimta, aš jį myliu, o jis myli mane. Į visas šventes mes einame drauge, tačiau dėl koronaviruso ir pandemijos jis galbūt labai artimai nespėjo susibičiuliauti su mano draugėmis.
Tikriausiai jau supratote, link ko suku. Draugė į vestuves kviečia tik mane, o štai mano draugo – ne. Tokį sprendimą ji argumentavo tuo, kad šventė bus labai nedidelė, o ir mano draugą ji yra mačiusi tik porą kartų. Už ką ji taip elgiasi su manimi?
Mane šis jos sprendimas labai įžeidė ir net nežinau, ar man verta eiti į tokias vestuves, kuriose mano pats artimiausias žmogus nėra laukiamas...
Autorius: skaitytoja Vaida
Turite ką papasakoti? Parašykite mums [email protected]
