Jau atrodė, kad pagaliau legenda tapęs Vilniaus stadionas išdygs ir nebebus pajuokos objektu, bet kur gi... Viskas vėl stoja, neva darbų apimtys mažinamos, bet tai jokios įtakos neturės. Pikta ne tas žodis.
Nežinau, kaip tuo patikėti, žinant šio statinio istoriją. Nebūtų logiškiau pirma viską susitarti, suderinti, o tik paskui pradėti statybas? O tai vėl bus pradėta ir turėsim stovintį vaiduoklį arba išvis tik plyną lauką.
„Užteks tyčiotis“
Gal jau užteks tyčiotis? Duodate pažadus, tai juos ir tesėkite, o tai kelis mėnesius kažkas vyksta, tada sustoja ir nebepajuda iš vietos. Jau tiek visi kalbėjo, gyrėsi, kad pagaliau išdygs Nacionalinis stadionas, bet vos spėjo prasidėti darbai ir jau stringa.
Ar ne juokinga, kad darbai prasidėjo liepos pabaigoje, o jau gruodį sustojo? Net pusmetis nepraėjo. Ne veltui sako – mažiau kalbų, daugiau darbų. Tai pirma susitarkit, o tada darykit, nes čia jau pasityčiojimas iš miesto ir jo žmonių.
Jau geriau išvis nieko nebūtų pradėję, bent nebūtų lūkesčių, kad pagaliau sulauksime to, kas žadėta, bet kaip tikėti, kad taip tikrai bus, kai vyksta tokie dalykai? Pasityčiojimas – nerandu geresnio žodžio apibūdinti šios situacijos.
Autorius: skaitytoja Vilma
Kas uz tai pasodintas?