Kauno klinikų gydytoja reanimatologė Aida Mankutė „Žinių radijui“ sako, kad kuo anksčiau suteikiame pagalbą staiga susmukusiam žmogui, tuo didesnė tikimybė jam yra išgyventi ir atsigauti.
„Jei matome, kad susmuko žmogus, ką darome? Pirmiausia prieiname ir paklausiame, kas atsitiko. Jei žmogus neatsako, aktyvuojame gyvybės grandinę [gyvybę gelbstinčių veiksmų seką – red. past.]. Skambinam greitajai ir teikiam pagalbą taip, kaip sakys greitoji.
Niekas nepasakys, kurią minutę širdis sustojo, bet mes turime elgtis taip, kaip pasakys dispečeris, nes jie yra kvalifikuoti atpažinti staigią mirtį. Gaivinant žmogų jam padidėja šansai išgyventi 3–4 kartus.
Pirmos penkios minutės yra auksinės. Jei mes per jas teiksime pagalbą, tai šansai žmogui išgyventi padidės gerokai“, – sako ji.
Medikai pasakys, kaip elgtis
Moteris primena, kad jei nežinome, ką daryti, reikėtų neišsigąsti ir tiesiog paskambinti medikams, kurie pasakys, kaip suteikti pirmąją pagalbą.
„Pirmiausia reikia pradėti spausti krūtinę, atlikti krūtinės paspaudimus, tada ieškoti defibriliatoriaus. Paskambinus greituoju pagalbos numeriu, dispečeris pasakys ne tik ką daryti, bet ir kur yra artimiausias defibriliatorius. Tada jau galėsite pradėti defibriliaciją.“
Defibriliatorius – prietaisas, skirtas atkurti normalų širdies ritmą. Gydytoja teigia, kad juo naudotis labai paprasta ir veiksminga.
„Defibriliatoriaus bijoti nereikia. Jį įsijungti reikia visada, kai įvyksta staigi mirtis ar žmogus susmunka. Aišku, jei matome, kad žmogus akivaizdžiai kvėpuoja, kad kilnojasi krūtinės ląsta ir nėra deguoninis kvėpavimas, defibriliatorių visada reikia įjungti, priklijuoti elektrodus ir laukti defibriliatoriaus nurodymų.
Jei mokate įsijungti televizorių, sėkmingai mokėsite naudotis ir defibriliatoriumi. Paprastai kalbant, atnešamas aparatas, jūs jį dedate prie paciento ausies, atsidarote ir klausote, ką pasakys prietaisas atlikti.
Lietuvoje jie šneka lietuvių kalba ir greičiausiai sakys atplėšti pakuotę ir priklijuoti elektrodus prie apnuogintos krūtinės ląstos. Tada jis analizuos širdies ritmą, jį atpažins ir lieps spausti iškrovos mygtuką“, – teigia ji.
Naudoti nedelsiant
„Defibriliatorių tinkamai panaudoti reiktų kuo greičiau, nes 70 procentų nelaimingų atsitikimų širdies ritmas yra skilvelių virpėjimas arba skilvelinė trachikardija. Tai yra ritmai, kurie sėkmingai gydomi defibriliacija, ta vadinamąja elektros srove.
Kai sako sustoja širdis, tai reiškia, kad prasideda netvarkingas širdies raumenų skaidulų susitraukimas, kurį nutraukia būtent defibriliatoriaus elektros impulsas. Ir, deja, jei defibriliatorius nebūna panaudojamas, atvažiavusi greitoji randa tik 25 procentus atvejų, kad tas ritmas dar gali būti atstatytas“, – „Žinių radijui“ pasakojo reanimatologė.
Defibriliatoriai Lietuvoje įrengti 35 savivaldybėse, jų suskaičiavus yra apie 120. Tiesa, gydytoja sako, kad jų turėtų daugėti – atsirasti visose žmonių susibūrimo vietose, kad žmonės galėtų aktyviai jais naudotis.
„Defibriliatorių turėtų būti visose žmonių susibūrimo vietose – visuose prekybos centruose, visuose sporto centruose, mokyklose, baseinuose ir t.t. Turime defibriliatorių nemažai, bet jų galėtų būti dar daugiau. Jų yra didžiuosiuose prekybos centruose – Lidle, Maximoje, didžiuosiuose sporto centruose.“
Laiku suteikta ir neuždelsta pagalba gali išgelbėti ne vieną gyvybę. Anot specialistės, Lietuvoje jau buvo atvejų, kuomet be specialaus parengimo žmonės iškart ėmėsi veiksmų ir defibriliatoriumi išgelbėjo gyvybę.
Imantis veiksmų didėja šansai išvengti blogų pasekmių
Gydytoja primena, kad svarbiausia staigią mirtį patyrusiam žmogui pradėti daryti krūtinės paspaudimus ir kuo skubiau skambinti greitajai – taip užtikrinsime didesnę tikimybę, kad žmogus galės grįžti į normalų gyvenimą.
„Jei pagalba defibriliatoriumi buvo teikiama laiku, tikėtina, kad žmogus galės gyventi toliau ir be jokių kitų šalutinių pasekmių, nes greitoji dažniausiai atvyksta ne greičiau nei per 6 minutes. O su kiekviena minute, kai mes nieko nedarome pacientui, jam su kiekviena minute 10 procentų mažėja šansas išgyventi.
Jei tik darysime krūtinės paspaudimus, žmogui su kiekviena minute šansas išgyventi mažėja 4 procentais.
Jei norime, kad žmogus po staigios mirties grįžtų į normalų gyvenimą, mes turime daryti ir krūtinės paspaudimus, ir naudoti defibriliatorių“
