Tai, ar jūsų vaismedžiai ar vaiskrūmiai augs sėkmingai, priklauso ir nuo to, kokį sodinuką pasirinksite. Pasak A. Amšiejaus atskirti sveiką sodinuką iš pirmo žvilgsnio gali tik profesionalas, tačiau yra būdas, kaip tai padaryti gali ir mėgėjas.
„Jeigu augalas parduodamas plikomis šakomis, reikia nagu perbraukti per šaknį ir pažiūrėti, kokia ji viduje. Jeigu ji balta ir blizga – viskas gerai. Kalbant apie šakutes, reikia žiūrėti, kad jos nebūtų susisukusios. Prieš pirkdami atsiminkite, kad medelis gali būti jau pernai vežiotas po muges ir išdžiūti, todėl ir reikia patikrinti šaknis.
Lietuvoje už medelio sveikatą yra atsakinga Augalininkystės tarnyba. Ant augalo paso turi būti numeris ir medelyno numeris. Jeigu medelis paso neturi, aš tokio augalo nepirkčiau, nes už jį niekas negarantuoja. Galbūt to žmogaus medelynas 9 daugiabučio aukšte ir jis tiesiog perparduoda kitur pirktus medelius. Augalininkystės tarnyba tikrina, ar medelyne nėra ligų“, − sako A. Amšiejus.
Kaip sodinti?
Vaismedžius galima įsigyti arba vazonuose, arba plikomis šakomis. „Vienoje laidoje girdėjau patarimą, kad kai perki su vazonu, reikia sodinti taip, kaip vazone viskas yra. Kai taip išgirdau, man net bloga pasidarė. Pavyzdžiui slyva, vyšnia vazonuose netelpa. Tokie vazonai joms yra per trumpi. Juk ir pardavėjai yra suinteresuoti tuo, kad vazonui daug nereikėtų išleisti“, − sako A. Amšiejus ir priduria, kad duobę reikėtų pritaikyti prie kiekvieno medelio poreikių.
Sodininkas nurodo, kad visus kaulavaisius reikėtų sodinti iki skiepijimo vietos, bet kultūrinės medžio dalies neužkasti.
„Kultūrinės dalies užkasti negalima ir tai viena iš didžiausių klaidų. Kita klaida – per maža duobė. Būna, kad žmonės pasodina medelį ir virš žemės išlenda 5-8 cm poskiepio. Šiaip jau nieko tokio, jeigu tai sodina tas žmogus, kuris nesupranta, kaip tai reikia daryti. Medelis prigis, bet pirmo augimo sustojimo metu, iš laukinio poskiepio pradės augti atžalos ir kartais jos net perauga kultūrinį medelį.
Kartais sulaukiu skambučių, kad augino žmogus abrikosą, valgė abrikosus, bet vėliau pradėjo augti geltonos slyvutės mažos. Kaip tai atsitiko? Neteisingai pasodintas medelis buvo, todėl tas slyvaičių įskiepis ir praaugo abrikosą. Laukines atžalas reikėtų karpyti 3-4 kartus per metus. Sėklavaisių reikia palikti 5 cm poskiepio virš žemės“, − aiškina specialistas.
Visgi, kitokia situacija gali būti su medeliais, kurie pirkti užsienyje. A. Amšiejus nurodo, kad dažnai Lenkijoje medeliai yra skiepijami 25 cm aukštyje nuo žemės, todėl jų sodinti į žemę taip pat, kaip jie augo vazone, negalima.
Kaip pasiruošti medelių sodinimui?
Kaip reikės pasiruošti medelių sodinimui priklauso ir nuo to, kokiame krašte gyvenate. Vilniaus krašte, Dzūkijoje ar Žemaitijos smėlynuose gyvenantiems duobę medeliams reikia pradėti ruošti dar prieš metus:
„Dažnai sako, kad augalas jau 3 metus stovi ir nei auga, nei džiūsta. Jeigu medelis auga smėlyje, nieko nebus. Aš dzūkas, pas mane tėviškėje tamsios žemės labai nedaug yra. Aš iš anksto kasiau duobes, ruošiausi ir pas mane dabar sode 200 medžių auga. Dabar gyvenu prie Kauno, o čia net gerint žemės nereikia.
Trąšų sodinant medelius reikėtų, bet tik tiek, kiek ant duonos sviesto. Jeigu žemė skurdi, galima šiek tiek ir daugiau. Geriausia trąšų mišinio vieną valgomąjį šaukštą dėti, su tiek augalo nenudeginsite ir nepakenksite“, − nurodo jis.
Sodinant kaulavaisius, pasak A. Amšiejaus, į duobę galima įdėti dolomitmilčių. Kai pradės vaisiai derėti, kauliukams užteks kalcio. Galima ir obelims vieną kitą saują papilti, bet ne daugiau.
Geriausia trąša − vanduo
Sodinant medelį duobės gylis turi būti pritaikytas individualiai, kad medelis būtų sodinamas taip, kaip nurodyta anksčiau – kad medelio poskiepis būtų 5-8 cm virš žemės. Tačiau kitas labai svarbus aspektas – jau pasodinus medelį, į duobę turi tilpti kibiras vandens.
„Iškasus duobės gylis turėtų būti pagal augalą, bet svarbiausia, kad po medelio pasodinimo kibiras vandens turi susipilti. Ne prieš sodinimą, o po. To reikia, kad išstumtų visą orą iš duobės. Gali būti, kad iš pradžių nesusigers, bet reikia palaukti, kol susigers ir ims burbuliuoti.
Kai lieka oro, vėliau medelis blogai auga, gali ir šaknys numirti, supelyti. Grybeliai ir kitos ligos dažniausiai irgi veisiasi oro pagalba, todėl vandeniu reikia išstumti orą iš po medelio šaknų. Kaip dažnai laistyti, priklauso nuo oro sąlygų. Naujai pasodintam vaismedžiui ar vaiskrūmiui, pirmaisiais metais geriausia trąša yra vanduo. Turime būtinai jį laistyti ir žiūrėti, kad neišdžiūtų, nes jie pirmais metais dar neturi rimtos šaknų sistemos“, − nurodo A. Amšiejus.
Taip pat pasodinus medelio nereikėtų jo tiesiog pamiršti – jeigu norite džiaugtis vaisias, tuomet pirmaisiais metais teks įdėti ir nemažai darbo. Vienas iš jų – stebėti, kad šoninės šakos nepraaugtų medelio viršūnės. Kai šalutinės šakos konkuruos su viršūnę, medis nebežinos, į kurią pusę augti, todėl šonines šakas reikėtų nukirpti arba nulenkti taip, kad ji augtų kita linkme.
Be to, dažna medelių apžiūra padės laiku pastebėti puolančius kenkėjus.
„Naujai pasodinti augalai dažniausiai neturi ligų, bet kenkėjai juos puola. Reikia dažnai eiti pasižiūrėti savo pasodintų medelių. Pas mane klausia, kodėl pas mane taip gerai auga medeliai, tai atsakau, kad kasryt patempiu lapelius į viršų. Kai kasdien eiti apžiūrėti medelių, gali pirštais sutrinti kenkėjų koloniją.
Labai svarbu stebėti jaunus medelius, žiūrėti, kaip jis auga. Jeigu niekas nepadeda, reikia žiūrėti cheminių preparatų. Jeigu užpuola amarai, yra specialios priemonės, kurios padės su jais kovoti. Jeigu nesinori chemijos, tiks žalias muilas. Žaliu muilu reikėtų purkšti tris kartus kas septynias dienas. Vieno karto neužteks“, − paaiškina jis.
Ką rinktis?
Pasak A. Amšiejaus pastaraisiais metais Lietuvoje ėmė derėti persikai, tad jie buvo itin populiarūs. Visgi praėjusių metų žiema „pasispardė“, pakando pumpurus, todėl vaisių buvo ne itin daug. Sodininkas spėja, kad dėl šios priežasties, šiemet persikų sodinukų populiarumas kris.
Pasak jo, dabar žmonės rečiau perka ir vyšnias, nes jų uogos kirmija ir kol nebus rastas būdas su tuo kovoti, jų populiarumas nepakils.
„Labai džiaugiuosi, kai žmonės sodina. Savo medelyne stengiamės auginti veisles, kurios įtrauktos į ekologinių veislių sąrašą arba labai mažai serga rauplėmis.
Ką aš galėčiau rekomenduoti? Jeigu norisi vasarinių obuolių, tada Piros, avietinius, alyvinius. Rudeniai labai skanūs ir geri – Auksis, Novomac, Paprastasis ananasinis, Freedom. Žieminės veislės labai skanios – Golden Bohemija, Topaz, Rubinola. Iš kriaušių − Kliapo mėgstamoji, Kliapo raudonoji, Korola, Ksena. Persikai − Redhaven, Velvet. Vyšnios − Groniasta, Pandi, Debrecim, Žagarvyšnė“,− rekomendacijomis dalijasi A. Amšiejus.
