Svarbiausios taisyklės, kaip elgtis per karščius
Vievyje įsikūrusių senjorų namų šeimos gydytojai Editai Kircūnienei vyresnio amžiaus žmonių sveikatos problemos puikiai žinomos, ypač prasidėjus vasaros karščiams. Medikė senjorams, kuriuos konsultuoja ir gydo, nuolat primena, jog termometro stulpeliui pasiekus 25 ir daugiau laipsnių šilumos, jie turėtų daugiau dėmesio skirti savo sveikatai ir savijautai: valandomis, kuomet saulė aktyviausia, likti vėsinamose patalpose, užtemdyti langus, ypač pietinėje pusėje.
Žinoma, ne mažiau svarbu gerti daugiau skysčių – paprasto ar negazuoto mineralinio vandens, vengti kavos ir juodosios arba žaliosios arbatos, kurios skatina skysčių išsiskyrimą. Vandenį svarbu gurkšnoti nuolat, ne tik pajutus troškulį. Senjorams rekomenduojama išgerti apie 2 litrus vandens. Daugiau vandens gerti turėtų ir tie, kuriems ribojamas skysčių vartojimas, ypač jei gausiai prakaituojama. Karštomis dienomis patariama valgyti daugiau daržovių, vaisių, atsisakyti saldžių, riebių maisto produktų.
Vasara Lietuvoje (Žygimantas Gedvila/ BNS nuotr.) Veiklą lauke gydytoja pataria planuoti iki 11 valandos ryto arba maždaug nuo 18 valandos, ypač jei ruošiamasi dirbti sode ar šiltnamyje.
Jei senjorai visgi išsiruošia į lauką vidurdienį, svarbu dėvėti šviesius, natūralaus pluošto drabužius, galvos apdangalą, pasitepti kremu nuo saulės. Senjorų oda plona, greičiau pažeidžiama, todėl greičiau nudegama saulėje.
Karštis pavojingiausias sergantiems arterine hipertenzija, širdies nepakankamumu ar kitomis širdies ligomis. Tiesa, tvyrant karščiams, kraujospūdis dažniau sumažėja nei padidėja, todėl vyresnio amžiaus žmonės dažnai nusprendžia tiesiog nebevartoti jiems skirtų vaistų. E. Kircūnienė įspėja, jog nepasitarus su gydytoju nutraukti vaistų vartojimą ar patiems koreguoti jų dozę, ypač pavojinga.
„Savavališkai nutraukus vaistų nuo hipertenzinės ligos vartojimą, kraujospūdis gali padidėti staiga – prasidėti hipertenzinė krizė. Pablogėjus sveikatos būklei, su gydytoju rekomenduojama pasikonsultuoti telefonu arba kreiptis į gydymo įstaigą. Svarbiausia – neužsiimti savigyda“, – pranešime spaudai įspėja pašnekovė.
Jei senjoras karštomis dienomis neatsisako darbų sode ar kitos veiklos, svarbu stebėti, ar nepasireiškė tokie požymiai kaip intensyvus prakaitavimas, kuomet netenkama elektrolitų ir mineralų, dažniau plakanti širdis, paraudęs ar pabalęs veidas, pakilusi temperatūra, kai kuriais atvejais – ir iki 40 laipsnių. Šie simptomai gali rodyti, jog žmogus perkaito saulėje. Perkaitus saulėje, gali nukristi kraujospūdis, sutrikti kraujotaka smegenyse, žmogus nebesiorientuoja aplinkoje, jaučia silpnumą, gali prarasti sąmonę.
Daugiau laiko – vėsinamose patalpose
Temperatūrai pasiekus 30 ir daugiau laipsnių, ypač sudėtinga tinkamai pasirūpinti senjorais, gyvenančiais globos namuose. Daugelyje jų galimybių vėsinti patalpas tiesiog nėra. „Karšti orai – rimtas iššūkis vyresnio amžiaus žmonėms, ypač turintiems gretutinių ligų ar kitų sveikatos sutrikimų. Senjorai karštį toleruoja sunkiau ir nevienodai, dažniau skundžiasi silpnumu, galvos skausmais ar kraujospūdžio sutrikimais, todėl galimybė temperatūrą kambariuose reguliuoti individualiai, atsižvelgiant į senjoro sveikatos būklę – mums tikras išsigelbėjimas“, – komentavo „Gemma“ Vievio namų direktorė Valė Samanavičiūtė Abromavičienė.
Dabartinėse higienos normose nustatyta maksimali 27 laipsnių temperatūra patalpose, pašnekovės teigimu, netinkama vyresnio amžiaus žmonėms, žinant, kad didelis karštis daro neigiamą poveikį sveikatai, ypač sergantiems širdies, kraujagyslių ir kitomis lėtinėmis ligomis.
Šeimos gydytoja E. Kircūnienė pritaria, jog kondicionierius patalpose vasaros metu dažnai tampa tikru išsigelbėjimu, tik primena vėsintis saugiai: nenustatyti pernelyg žemos temperatūros, stengtis būti atokiau nuo įjungto kondicionieriaus. Kone pagrindinė taisyklė: temperatūra patalpose ir lauke neturėtų skirtis daugiau nei 4–6 laipsniais.
