Taip savo istoriją pasakoja Irena Urbonavičiūtė-Tamulionė – mama, kuriai teko išgyventi neapsakomą laukimą dėl kraujo, reikalingo jos dukrai Viktorijai po sudėtingos auglio šalinimo operacijos, rašoma „Mamų unijos“ pranešime žiniasklaidai.
Laukimas, kuris žudo
Tai buvo pirmosios liepos mėnesio dienos, kai Viktorijai po auglio šalinimo operacijos prireikė specialių kraujo komponentų. Mama prisimena, kad laukimas visiškai sustojo:
„Laukiau kiekvieno žingsnio koridoriuje – gal gydytoja, gal slaugytoja ateis su žinia, jog kraujas jau yra.
Palatoje klausydavausi net telefono skambučio, tikėjausi, kad paskambins iš kraujo centro. Net ausyse zvimbė nuo įtampos – tiek buvau įtempusi klausą. Tos kelios paros buvo košmaras.“
Irena atvirai sako, kad tomis dienomis net bijodavo laukti žinių, su nerimu stebėdavo autoavarijų, katastrofų suvestines, nes puikiai suprato, kad kuo daugiau nelaimingų atsitikimų, tuo didesnis kraujo poreikis visuomenėje:
„Po ilgųjų savaitgalių, ypač po Joninių visada labai trukdavo kraujo. Padaugėja nelaimingų atsitikimų, todėl ir kraujo atsargų turi būti daugiau. O Viktorijai operacija kaip tik buvo numatyta po Joninių ir delsti mes negalėjome.“
Ji sako, kad tuo metu jautė visišką bejėgystę: vienintelė viltis buvo malda ir pagalbos prašymai draugams bei pažįstamiems:
„Ką mama gali padaryti be maldos? Rašiau visiems savo pažįstamiems. Kartais tik keli žmonės turi tinkamą kraują, todėl prašiau, kalbėjau, meldžiau, kad atsirastų donoras.“
Gyvybę sugrąžinantys lašai
Kai kraujo pagaliau atsirado, Viktorija atsigavo akimirksniu:
„To pokyčio nenupieši ir neaprašysi. Kai matai, kaip vaikas gęsta tau prieš akis, ir staiga gyvybė grįžta, supranti, kokia tai dovana.
Ramindavau dukrą sakydama: „Viskas bus gerai“, nors pati mačiau, kad bet kuri akimirka gali būti lemtinga.“
Per devynerius metus, kai Irena kartu su dukra gydosi skyriuje, ji matė ne vieną situaciją, kaip išgyvena mamos, laukiančios kraujo:
„Vaikų ir jų tėvų akys – tai didžiausias skausmas. Matai, kaip gęsta viltis, kaip blėsta tikėjimas. Tai baisiausia šiame kelyje.“
Dėkoja kiekvienam, kuris padeda
Irena prisimena ir jautrią akimirką „Mamų unijos“ šeimos namuose, kai susitiko žurnalistą, keliautoją, oreivį Giedrių Leškevičių. Jis buvo ką tik davęs kraujo ir atvyko su apibintuota ranka:
„Kai išgirdau, kad jis kažkam padėjo, norėjau atsiklaupti ir dėkoti. Yra žmonių, kurie nedvejodami lekia padėti svetimam žmogui – tai yra tikra didvyriškumo forma.“
Išgelbėti gali kiekvienas
Kraujo lašai – tai gyvybė. Ir ji slypi kiekviename iš mūsų. Mama sako, kad ne kartą buvo pasiryžusi išeiti į gatves, į aikštes, maldauti žmonių ateiti į donorystės centrą:
„Matau šimtus praeivių, visi jie turi tai, kas gali išgelbėti mano vaiką ar kitą vaiką. Juk tai tik lašai – bet jie lemia gyvybę.“
Ši istorija – tai jautrus priminimas, kad kiekvienas mūsų galime padaryti stebuklą. Nežinome, kada mūsų kraujo prireiks svetimam vaikui, kaimynui ar artimam žmogui. Tačiau žinome viena – duodamas kraują gali išgelbėti gyvybę.
Be donorų neįmanomas medicinos progresas
Savo ruožtu LSMU ligoninės Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė sako, kad kraujo donorystės reikšmė gelbstint gyvybes ar gerinant pacientų kokybę yra gerai žinoma, todėl itin skatina prisidėti prie kraujo donorystės akcijos „Nuo šiandien iki ∞“:
„Donorų kraujas ir jo komponentai naudojami patyrus traumas, esant įvairios kilmės kraujavimui, gimdymų, operacijų metu, gydant onkologinius, hematologinius ar kitomis ligomis sergančius pacientus.
Be to, kraujo donorai suteikia galimybę gydyti įvairias ligas taikant šiuolaikinius gydymo metodus, pavyzdžiui, skiriant chemoterapiją ar kitus vaistus, atliekant transplantacijas bei kitas sudėtingas operacijas.
Drąsiai galima teigti, kad be kraujo donorų būtų neįmanomas daugelio medicinos sričių progresas. Kraujo donoru gali būti kiekvienas sveikas 18-65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kilogramų.
Donoro tinkamumą duoti kraujo ar kraujo sudėtinių dalių įvertina Kauno klinikų Kraujo centro gydytojas. Donorų kraujo surinkimo procedūra yra saugi: naudojamos tik vienkartinės sterilios priemonės, o visa informacija apie donorą, jo sveikatą, kraujo tyrimų rezultatus yra konfidenciali.“
Kauno klinikų Kraujo centro vizija – pacientų gydymo kokybės gerinimas aprūpinant saugiais kraujo komponentais, paruoštais naudojant naujausias technologijas ir mokslo žinias, bei saugios ir patrauklios aplinkos kūrimas donorams.
Kaip sako „Mamų unijos“ vadovė Justina Mėlinauskaitė, kraujo donorystė – gyvybės dovana, kurios vertės neįmanoma išmatuoti:
„Sergantys vaikai šios dovanos laukia kiekvieną dieną. Kiekvienas kraujo lašas tampa viltimi, kad mažieji kovotojai, mūsų herojai, sulauks rytojaus.
Mūsų visų donorystė – tai būdas tyliai, bet galingai pasakyti sergantiems vaikams, kad jie mums rūpi ir mes esame šalia, kai tik prireiks.“
„Mamų unija“ kartu su Kauno klinikų Kraujo centru visą rugsėjo mėnesį kviečia prisidėti prie akcijos „Nuo šiandien iki ∞“ ir duoti kraujo onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Auksinis kaspinas – tylus, bet galingas ženklas
Primename, kad rugsėjis – tai laikas, kai visame pasaulyje sužimba auksinis kaspinas. Jis tylus, bet galingas solidarumo ženklas vaikams, kovojantiems su onkologinėmis ligomis:
„Mūsų tikslas – kad kiekvienas vaikas turėtų galimybę sveikti, o šeimos niekada neliktų vienos su liga. Džiaugiuosi, kad prie šios misijos jungiasi tiek daug šalies verslų – kartu mes galime padovanoti vaikams daugiau jėgų, tikėjimo ir šviesos jų kelyje.“
Šiais metais labdaros ir paramos fondo „Mamų unijos“ organizuojamus Auksinio kaspino mėnesio renginius globoja Jo Ekscelencija Prezidentas Valdas Adamkus.
Su jais susipažinti galite fondo svetainėje www.mamuunija.lt.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
