Mokiniai sužinos apie besaikio vartojimo pasekmes, klimato kaitą, apie atsakingą ūkininkavimą, apie pagarbą ir bendrystę su gamta, ekologiją. Maloni staigmena visiems – susitikimas su gerai pažįstamais Herojais, kurie praėjusiais metais 1-4 klasių mokinukus pakvietė į Viktoriną „Gerai daryk – maistą taupyk“.
Pradžioje buvo akmenys
Ar žinote, koks malonus gali būti minkštos žemės kvapas, kuriame atsiskleidžia Visatos begalybė. O tai, kad šiame puriame sluoksnyje gausu gyvybės? Plika akimi galima išvysti kirmėles, vabzdžius, o štai milijardų įvairiausių mikroorganizmų, kurie čia gyvena, maitinasi, gimsta, miršta ir padeda suskaidyti augalų ir gyvūnų liekanas, tikrai nepastebėsi.
Daugeliui dirvožemis atrodo kaip paprastas tamsus smėlis, po kurį taip malonu patapnoti basomis kojytėmis, tačiau geriausiai su juo susipažinti galima paėmus į rankas rupios žemės saują. Pauostyti, patrinti rankose, susipažinti su jo gamtine struktūra ir milijonus metų trunkančia istorija. Taip pažintį su dirvožemiu siūlo pradėti VDU ŽŪA mokslininkė dr. Jūratė Aleinikovienė. Juk būtent nuo dirvožemio pažinimo prasideda tvarus ūkininkavimas.
Tačiau ar žinote, kad purios žemės pradžių pradžia yra akmenys, kietosios uolienos, susidariusios po Didžiojo sprogimo. Visi tie švarūs kristalai, mineralai, uolienos dūlėdamos virsta dirvožemiu – derlingu, švelniu, minkštu. Šis virsmas trunka dešimtis tūkstančių metų, jį veikia aplinkos veiksniai.
Mokslininkė papasakos, iš ko sudarytas dirvožemis, kas jį padaro netinkamu žemdirbystei, atskleis paslaptį, kaip praktiškai pamatyti besiformuojančią dirvožemio struktūrą. Paminės ir dvylika brolių, juodvarniais lakstančių, kodėl – sužinosite pamokos metu.
Tikriausiai retas išmano, kur yra patys išraiškingiausi ir derlingiausi dirvožemiai – tiesa gali pasirodyti šiek tiek kraupoka, o kūną netgi nutvilkyti šiurpuliukai. Bet baimintis nereikėtų, taip yra surėdytas pasaulis, nes būtent gamta paruošė terpę, kad žmogus galėtų naudotis žeme.
Taigi pažintis su dirvožemiu padės suprasti, kaip reikia saugoti šį gyvybės šaltinį, nes netvaraus ūkininkavimo pasekmė yra užterštas dirvožemis, vanduo, maistas ir pereikvoti gamtos produktai.
Mažos sėklytės gyvenimas
Įdomiąją pamoką pratęs ūkininkė Gryta Čepinskaitė. Ji papasakos kaip į žemę pasodinti sėklytę. Pamatysite, kaip ši mažiukė įsitvirtina žemėje ir keliasi gyvenimui, virsta daržovėmis, prieskoniais.
Pomidorai, agurkai, baklažanai, cukinijos – visos šios daržovės visiems pažįstamos. Dauguma mažųjų, išgirdę šiuos pavadinimus, tikriausiai dabar suraukė savo mažas nosytes, mat ne visiems patinka jų skonis. O be reikalo – būtent daržovės sudaro labai naudingą mitybos pagrindą. Juk kuo daugiau jų valgysi, tuo labiau švytės veideliai, norėsis daugiau šypsotis baltais dantukais.
Ko gi reikia tai mažai sėklytei, kad ji pakeltų galvytę – paslaptimis pasidalins Gryta. Beje, ji papasakos apie žiedinę žemdirbystę ir kaip ji šiuos principus pritaiko ūkyje.
Prisimenate pernykštę viktoriną „Gerai daryk – maistą taupyk“? Pati pagrindinė jos mintis – maisto tausojimas. Paskaičiuota, kad kasmet kiekvienas iš mūsų išmeta 100 kg maisto. Tai tikrai daugiau nei sveria kiekvienas iš jūsų (beje, tiek sveria keturi pirmokai).
Švaistomas ar kitais būdais prarandamas maistas yra milžiniška pasaulinė problema. Tačiau džiugi žinia ta, kad į šias gretas įsijungia vis daugiau maisto tausotojų, kurie stengiasi išgelbėti ir panaudoti dar tinkamus maisto produktus, kurie šiaip jau iškeliautų į šiukšlių dėžę.
Štai „Maisto banko“ savanoriai kruopščiai peržiūri kiekvieno maisto produkto galiojimo datą, įvertina vaisių, daržovių kokybę ir nebetinkamus žmonių vartojimui perduoda naminius ar laukinius gyvūnus globojančioms organizacijoms, o jei maistas nebetinka ir gyvūnams, ūkininkai jį sunaudoja kompostavimui.
Taip ir Grytos atstovaujamame ūkyje – visa užauginama produkcija panaudojama labai tikslingai. Sužinosite, mokinukai, kad priešingai nei jūs, gyvuliukai labai mėgsta daržoves. Tarkim, vištoms ir viščiukams cukinijos ir moliūgai tikras delikatesas, o angusai su malonumu kramsnoja morkas, užsikąsdami kopūstais. O kas tie angusai – jie taip pat pasirodys Įdomiojoje pamokoje ir prisistatys patys.
Kaip tvarkytis savo kieme
Neabejojame, kad dauguma tausojate maisto produktus. Tačiau ne veltui užsiminėme apie maistą – tikriausiai daug kam staigmena bus žinia apie tai, kad būtent maisto pramonė yra viena iš didžiausių pasaulyje teršėjų.
Ar žinote ką padarė Giedrius Bučas. Jis apėjo visą Lietuvą ir eidamas rinko šiukšles. Giedrius pripažįsta, kad tarp šiukšlių bene daugiausia yra maisto pakuočių, jos sudaro 40 proc. visų atliekų. „Ir visur dominuoja neperdirbamas plastikas, - aiškina jis. – Taigi norėdami turėti patogų gyvenimą, prikūrėme tokių dalykų, kurie lieka šimtmečiams. Plastikas suyra per labai ilgą laiką, o ir suirusio plastiko dalelės pasklinda po visą aplinką, vandenį, gruntą. Mes jį įkvepiame, suvalgome su žuvimi, mėsa, daržovėmis“.
Taigi šiandien tiek prisidirbome, kad reikia susitvarkyti. O kaip – papasakos Giedrius. Ir pridurs – gelbėkime save, nes taip kartu išgelbėsime ir pasaulį.
Visi pašnekovai paruošė užduočių ir klausimų. O namų darbai bus labai smagūs – kokie jie, sužinosite pamokoje, todėl kviečiame registruotis ir dalyvauti.
Šio projekto organizatoriai – VšĮ Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra, Lietuvos Respublikos žemė ūkio ministerija.
Projektas vykdomas kaip Vaisių ir daržovių bei pieno ir pieno produktų vartojimo skatinimo vaikų ugdymo įstaigose programos, kuriai skirta Europos Sąjungos finansinė parama, dalis.
Organizatoriai kviečia klases registruotis ir pasirinkti joms tinkamą datą. Pamoka nemokama. Trukmė 45 min. Vyks nuotoliniu būdu. Registracija čia https://pamoka.maistataupyk.lt
Pasidžiaukime naujomis žiniomis kartu!
