„Aš esu gimusi ir augusi laukinėje gamtoje, šalia Vilniaus, Gėlos ežerų ir Neries apsuptyje, o nuo studijų laikų gyvenau sostinėje ir buvau visiškai miesto žmogus“, – pasakojimą apie save pradeda Renata.
Prieš aštuonis metus moteris pavargusi nuo miesto tempo, šurmulio ir triukšmo pabėgo į Anykščius, kad būtų arčiau gamtos. Čia įkūrė savo natūralios kosmetikos įmonę, o jos kuriamas prekinis ženklas „Odorata“ jau tapo žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Per 5 metus įmonė užaugo ir Renata nusprendė nerti į dar gilesnius vandenius.
„Šalia verslo aš turėjau ir nemažai pomėgių – buvau pirtininkė ne vienerius metus. Dar gyvendama Vilniuje vedžiau vaikams gamtos stovyklas, mane traukė natūrali medicina, joga ir sveikas gyvenimo būdas, tad šituos savo hobius irgi paverčiau darbu ir sujungiau į vieną, nes juos visus jungia gamta.
Man atrodė, kad SPA turi atsirasti kažkur Anykščių miškuose, laukinėje gamtoje, bet gyvenimas susiklostė, kad susipažinau su jauna verslininkų pora, kurie buvo nusipirkę ir atrestauravę namą Anykščių miesto žaliojoje zonoje, jame ir įsikūrėme. Didžiausią postūmį davė karantinas ir pandemija. Supratau, kad nereikia slėptis miškuose, o reikia būti matomais ir padėti žmonėms, kurie ieško pagalbos išgyvenant emocines, psichologines, dvasines krizes arba fizinius negalavimus, atrasti pilnatvę/sveikatą savyje.
Tie, kurie renkasi pramogas ir poilsį miške, ieško to specialiai ir žino to vertę, o man norėjosi, kad galimybę mus rasti turėtų ir miesto žmonės, kurie rečiau būna gamtoj ar su ja turi mažesnį ryšį. Matau, kad tas projektas labai pasiteisino, nes mieste irgi galima kurti ir išgyventi gamtą“, – šypsosi Renata.
Įsikūrė pačioje miesto širdyje
Išgirdus „Odorata gamtos SPA“ galvoje tikriausiai iškyla didingo pastato šalia miško su baseinu vaizdinys, tačiau jis neatitinka realybės.
„Mes esame pačiuose Anykščiuose – įsikūrėme miesto parke. Atradome gamtą pačiame miesto centre. Skamba įdomiai, bet mūsų noras parodyti, kad gamta yra visur, mes ir esame jos dalimi, norime dalintis viskuo, ką ji mums dovanoja: vaistiniais žolynais, natūralia kosmetika bei mūsų rankų gydančiais prisilietimais. Vieta yra labai rami – miesto parkas, todėl ir automobilių srautas labai minimalus. Čia tylu, jauku ir žalia.
Norisi, kuo arčiau prie gamtos priartinti miesto žmogų – tarsi ant lėkštutės paduoti. Mūsų gamtos SPA – žalia, kvapni, paukščių giesmių apsupta oazė, pačiame miesto centre. Tai yra tokia gilių patyrimų, atradimų, sveikatinimosi, edukacijų, natūralios kosmetikos gamybos, sakralaus poilsio erdvė. Čia vyksta daug gražių veiklų, kurios visos tarpusavyje susietos. O pagrindinis stuburas yra gamta“, – sako Renata.
Net ir įkūrusi SPA, Renata nepamiršta natūralios kosmetikos gamybos. Visgi ne veltui jie turi Anykščių regioninio parko prekės ženklą ir, kaip sako ji pati, tapo Anykščių pievų ir laukų vizitine kortele.
„Mes dirbame keturios ir viskas, ką darome, vyksta mūsų pačių rankomis. Mes su savo ypatingais aliejais atliekame sveikatinimo paslaugas. Mūsų tikslas yra, kad per trumpą laiką žmogus išgyventų daug – kokybiškai pailsėtų, pasisemtu jėgų, atsipalaiduotų ir pasimėgautų vidine tyla ir jaustųsi kaip savaitės atostogų.
Pagrindinės darbo priemonės yra mūsų rankos, kvapai, augalai, aliejai, vantos ir sakralių muzikos instrumentų garsai. Mes organizuojame ir edukacines programas. Čia pat vietoje vyksta ir sveikatinimo programos moterims, vyrams, vaikams, įvairių įmonių darbuotojams.
Sveikatiname kūną, protą ir Sielą natūraliais dalykais: vanojamės, masažuojamės, kepame duoną, renkame augalus, gaminam kosmetiką, medituojame, darome natūralias grožio procedūras. Svarbu tai, kad naudojame Anykščių pievų, miškų gamtos išteklius. Todėl ir esame gamtos SPA, pas mus nerasite jokių SPA įrenginių ar džakuzių... Pas mus viskas paprasta, gražu, estetiška“, – kukliai sako ji.
Atsigulti ant žemės – iššūkis
Renata šypsosi, labai svarbu, jog atvykę svečiai jaustųsi lyg namie. Jaukumu spindi jau ir pats žalias SPA namelis. Taip pat yra žiūrima į pačias mažiausias smulkmenos, kurios susijungia į nepaprastą patirtį:
„Mes stengiamės, kad kiekvienas žmogus gautų daug asmeninio dėmesio ir jaustųsi komfortiškai bei saugiai. Tą padaryti mums padeda įvairūs žolynai – vien tik įėję gali pajusti, kaip kvepia erdvės. Žinoma, pas mus susideda ir mažos smulkmenos – mes turime ir mažą daržiuką, kur auginame salotas, kad mūsų klientai galėtų paragauti ir pasivaišinti.
Iš asmeninės patirties galiu teigti, kad atsakymai į rūpimus klausimus, ligų, krizių, praradimų priežastys bei jų sprendimo galimybės, glūdi mūsų viduje. O savo vidų išgirsti padeda gamta. Aišku, tas pandemijos ir ligos laikmetis yra kitoks, nes žmonės yra labai įsibaiminę. Daugeliu atveju žmonės saugosi perdėtai. Kadangi aš pati gyvenu gamtoje ir kasdien vaikštau Šventosios paupiu, matau, kad žmonėms atsirado poreikis eiti į gamtą ir kiek jų daug pievose ar upės pakrantėse“.
Tačiau Renata pastebėjo, kad gamtos prieglobsčio ieškantys žmonės kartais per daug nuo jos saugosi, pavyzdžiui, be saiko purškiasi purškalais nuo vabzdžių, erkių, perdėtai tepasi cheminiais kremais nuo saulės spindulių, bijo prisėsti ant žolės ar nusiauti batus braidant po pievą.
„Šitai man kažkaip rėžia akį, kad visa pandeminė situacija taip įbaugino žmones, kad jie bijo, tikrų dalykų. Visur mato tik pavojus ir, deja, nemato pagalbos sau galimybių. Kai aš vedu programas pirtyje ir išvanoju žmones šviežiomis vantomis, atpalaiduoju protą ir kūną, panardinu į kvapus ir vėliau nuvedu atsigulti ant žemės – kai kuriems čia yra baisulinis iššūkis atsigulti ant žolės. Kai kurie tokios patirties, gulėti ant kvapnios, minkštos žolės, nėra išgyvenę, todėl bijo uodų, erkių, purvo, kūniško diskomforto.
Atrodo, kas čia baisaus, juk tai mūsų motina Žemė, mūsų maitintoja, bet žmogui perlipti tą diskomfortą ir visa savo esatimi išgyventi gyvastį, praleisti per save žemės energiją ir pasisemti iš jos sveikatos – nėra įprasta. Kadangi pirtyje karštis „atjungia“ galvą, išgyventi palaimos akimirką labai nesudėtinga. Paprašau, kad pauostytų žemę, įkvėptų gaivios pavasarinės žolės, kad pasižiūrėtų, kaip virš galvos šlama beržai ar burkuoja karveliai. Atrodo, tokie paprasti dalykai, bet duoda tiek daug... Tai susiliejimo su gamta akimirka.
Atrodo tai paprasta ir elementaru, bet tuo pačiu ir nepaprasta. Mes stengiamės parodyti, kad yra ir kitokių poilsio būdų – labai sakralių, labai subtilių ir jų pasiekti užtenka gamtos bei patikimo palydovo“, – sako moteris.
Gamta kaip vaistas
„Miesto žmonės, dėl savo gyvenimo tempo, įprastos įtampos, streso, nerimo, pamiršta kartais sustoti, pakelti akis į dangų, apsidairyti aplinkui ir pasidžiaugti gamtos grožiu. Nedaugelis žino, kad gydytis galima gamta. Kad pienė yra valgoma, o jonažolė – lietuviškas antidepresantas.
Mes pasitikdami žmones juos vaišiname skanėstais, pavyzdžiui, žolynų kokteiliai, su gėlių žiedais. Iš pradžių juos patraukia skonis ir kvapas. Tik kai žmonės paragauja, papasakojame, iš ko jie padaryti. Daugelis nustemba“, – pasakoja Renata.
Moteris pasakoja, kad pirmiausiai klientus stengiasi sudominti spalvomis, patiekalo ar gėrimo estetiška išvaizda. Skonis ir kvapas tampa kaip masalas skirtas klientams naujiems dalykams išbandyti.
„Dažnas klientas, renkantis procedūras, vadovaujasi savo patyrimu arba nuostatomis. Kartais išgirstu, kad jie nemėgsta nei masažų, nei pirties. Tuomet paklausiu, ar norėtų patirti kažką stebinančiai malonaus, ar leistų mums palydėti juos į nepakartojamą pojūčių kelionę? Tada užmerkiu karštu vandeniu vantas, uždegu Palo Santo medžio lazdelę, užplukau žolynų arbatos ir palydžiu į jaukią erdvę, kur laukia besišypsantys masažuotoja arba pirtininkas. O toliau viskas vyksta natūraliai, pagal kliento poreikį ir galimybes.
Patyrę, ką reiškia tikroji pirtis klientai juokauja, kad verčiau šią procedūrą vadinti ne pirtimi, o sielos valymu. Iš tikrųjų mūsų procedūros ne visada atitinka tai, ko žmonės tikisi. Išgirdę „masažas“ dažniausiai galvoja, kad tai tik rankų judesiai atpalaiduojantys kūno raumenys.
Mūsų siūlomi masažai ne tik apie raumenys, jie gilūs ir sakralūs, liečiantys atokiausias Sielos kerteles, paleidžiantys užsistovėjusius jausmus ir emocijas, suteikiantys vidinės laisvės ir erdvės kūrybai. Mes laužome įprasto masažo standartus“, – sako ji.
Renata pripažįsta, kad veikla, kurią jie vykdo Anykščių širdyje, gali atrodyti labai specifinė ir keista, tačiau, jos manymu, labai reikalinga. Ir jai tai ne darbas, o greičiau gyvenimo būdas bei savirealizacija. Juk duodamas – gauni... Ir šie energetiniai mainai padaro gyvenimą prasmingu.
„Gyvename tokiu laikmečiu, kai atsipalaidavimą arba džiaugsmą patirti darosi vis sudėtingiau. Daug sergame ir dažnai esame nelaimingi. Negebame išgyventi dabarties akimirkų, todėl nerimaujame dėl ateities. Skubame ir pamirštame esminį dalyką, kas esame, kodėl gyvename ir kokia visa to prasmė. Daug sergame ir dažnai esame nelaimingi.
Kadangi dirbu su žmonėmis, matau, kad jau jaunimas nebeturi sveikatos ir serga senų žmonių ligomis. Pats laikas keisti laisvalaikio ir poilsio kultūrą, savimonę apie sveikatą. Pas mus į Anykščius kelis kartus buvo atvykęs japonas, kuris parašė knygą apie miško terapiją, tai Japonijoje jau senai psichologinės problemos gydomos gamta.
Miško terapija yra labai paplitusi ir jos poveikis aprašytas mokslo. Mes Lietuvoje turime švarų orą, žydinčias pievas, žaliuojančius miškus ir tyrą vandenį – čia ir yra mūsų sveikata ir mūsų „ligoninė“, – sako Renata.
