Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja hematologė Skirmantė Černiauskienė-Bušeckaitė sako, kad sunerimti reikėtų tada, kai padidėję limfmazgiai pasidaro kieti, nepaslankūs bei nesumažėja ilgiau nei mėnesį.
„Pagrindinės limfmazgių grupės, kurias galime apžiūrėti, o taip pat ir patys apčiuopti yra kaklo, viršraktikauliniai, pažastų, kirkšnių. Visgi, užtikrintai įvertinti ar padidėjęs mazgas yra limfmazgis ir ar jo padidėjimas yra pavojingas, gali tik gydytojas.
Pacientai dažnai apsičiuopia ir smulkius limfmazgius, tačiau jei jų dydis mažesnis kaip 1 cm, paprastai tolesnio ištyrimo nereikia, pakanka stebėti.
Priešingai, jei limfmazgių dydis didesnis kaip 1,5–2 cm, limfmazgiai kieti, nepaslankūs, netolygūs, jei limfmazgiai padidėja virš raktikaulio, išlieka daugiau kaip 4–6 sav. ir su laiku didėja ar kartu pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas, tai gali būti pavojingos limfadenopatijos požymiai ir reikalinga gydytojo konsultacija“, – atkreipia dėmesį gydytoja.
Kovotojai su infekcijomis
Limfmazgiai – svarbi imuninės sistemos dalis. Jie padeda atpažinti organizmui svetimas daleles, kovoti su infekcijomis.
„Limfmazgiai kartu su užkrūčio liauka, kaulų čiulpais, blužnimi, tonzilėmis ir žarnyne, kvėpavimo takuose išsidėsčiusiomis limfocitų sankaupomis yra didelės limfinės sistemos dalis, o ji yra labai svarbi žmogaus imuninės sistemos dalis. Pastaroji yra ko gero reikšmingiausia organizmui kovojant su infekcijomis ar dalyvaujant kitose imuninės reguliacijos reikalaujančiose reakcijose.
Šiuose procesuose labai svarbią funkciją atlieka ir limfmazgiai, kurie dėka juose esančių imuninių ląstelių – limfocitų geba atpažinti įvairias organizmui svetimas daleles, pavyzdžiui, virusinių ar bakterinių ligų sukėlėjus ir juos pašalinti“, – limfinės sistemos ypatumus apibūdina specialistė.
Dėl paprasto odos sudirginimo ar įdrėskimo galime pastebėti limfmazgių pokyčių – tai gali būti infekcijos požymis. Kartais jų padidėjimas gali reikšti ir rimtą infekciją.
„Kadangi kūno sužalojimo ar gyvūno įdrėskimo metu su gyvūno seilėmis į organizmą patenka svetimos dalelės (antigenai) – limfmazgiai neabejotinai gali sureaguoti ir padidėti. Dažniausiai tai yra normali imuninės sistemos reakcija, tačiau kai kuriais atvejais gali būti ir infekcinės ligos patekusios sužeidimo metu požymis.
Jei po sužeidimo padidėję limfmazgiai išlieka daugiau kaip 4 savaites ar atsiranda karščiavimas, skausmas), verta konsultuotis su gydytoju“, – įspėja gydytoja.
Skausmas – dažniausiai ne vėžinis simptomas
S. Černiauskienė sako, kad ne visada į padidėjusius limfmazgius reikia numoti ranka – nors kai kurie medikamentai gali juos padidinti, kartais tai gali byloti apie labai rimtas ligas.
„Limfmazgių padidėjimas, dar vadinamas limfadenopatija, yra nustatomas tuomet, kai limfmazgiai yra didesni kaip 1–2 cm. Limfmazgių padidėjimą gali sukelti ilgas sąrašas ligų ar vartojamų medikamentų.
Pavojingi limfadenopatijos požymiai, kurie gali byloti apie vėžinius susirgimus: limfmazgiai kieti, netolygūs, nepaslankūs, specifinės vietos – padidėję virš raktikaulio ar tarpuplaučio limfmazgiai. Nerimą taip pat kelia ir nepaaiškinamas svorio kritimas, naktinis prakaitavimas, karščiavimas.
Vėžinio susirgimo rizika didėja, jei šie požymiai nustatomi vyresniems kaip 40 m. asmenims ir kartu nepasireiškia infekcinėms ligoms būdingų požymių ar nenustatoma kitų limfadenopatijos priežasčių, pavyzdžiui, autoimuninių ligų“, – pažymi ji.
Jei limfmazgius skauda, nereiškia, kad organizme išsivystė vėžys. Gydytoja tikina, kad dažniausiai šis simptomas reiškia tiesiog staigų skausmo receptorių dirginimą:
„Limfmazgių skausmingumas rodo, kad limfmazgis padidėjo ūmiai ir staiga, dėl ko yra tempiama limfmazgio kapsulė ir dirginami skausmo receptoriai.
Dažniausiai skausmingi limfmazgiai yra ūmios infekcinės ligos simptomas. Tuo tarpu onkologinėms ligoms šis simptomas mažiau būdingas“, – kalba specialistė.
Svarbu pažymėti, kad padidėję limfmazgiai paprastai išnyksta per porą savaičių, tačiau kartais dėl didelės infekcijos tenka palaukti ir porą mėnesių.
