Žmonės į Jurgį dažniausiai kreipiasi tam, kad jis padėtų surasti jų vandenyje pamestus daiktus. Vyras prieš maždaug 15 metų dirbo gaisrinėje naru, tad jam tekdavo ištraukti iš vandens ne vieną skenduolį.
Dabar Jurgis jau ketvirtą vasarą iš eilės užsiima jam malonesne veikla ir padeda žmonėms suieškoti jų numylėtus, o kartais labai brangius pamestus daiktus.
Svarbi – kiekviena detalė
Paklaustas, kaip vyksta visas paieškos procesas, Jurgis pasakojo, kad iš pradžių žmonės susiranda jo kontaktus ir klausia, ar šis galėtų padėti surasti vieną ar kitą daiktą.
Tuomet Jurgis perima tarsi tam tikrą „tyrėjo“ darbą. Vyras pradeda klausinėti svarbių klausimų, pagal kuriuos gali susidėlioti istorijos eigą.
„Tada aš jų, kaip koks tyrėjas klausiu: kaip pametė daiktą, kur jį pametė, koks vandens telkinio gylis, koks tai pliažas, kokioje vietoje pametė, koks vandens telkinio dugnas, kokia pozicija žmogus plaukė („šuniuku“ ar „varlyte“), kada pajuto, kad pametė daiktą“, – pasakojo Jurgis.
Paklaustas, kodėl svarbu išsiaiškinti, kokia pozicija plaukė daiktą pametęs žmogus, Jurgis tikino, kad pagal tai galima nustatyti trajektoriją, kurioje yra, pavyzdžiui, žiedas.
Pasak jo, kuomet žmogus plaukia „šuniuku“, tai jo abidvi rankos nuleistos į apačią. Tuomet aiškiau galima sužinoti, kur krito žiedas.
„Jeigu žmogus plaukia „varlyte“, tai reiškia, kad žiedas gali nuskrieti netgi 2-2,5 metro atstumu nuo savininko. Taip pat svarbu išsiaiškinti ant kurios rankos mūvėjo žiedą
Jeigu, tarkime, žaidė su kamuoliu vandenyje ir taip pametė žiedą, tai klausiu, ar kamuolį mušė iš apačios, ar šonu. Visa tai padeda sužinoti, kur galėjo atsidurti žiedas“, – paaiškino jis.
Sunkiausia daiktų ieškoti jūroje
Taip pat vyras aiškino, kad yra tam tikros vietos, kuriose daiktus surasti yra lengviau, o kuriose sunkiau.
Jurgio teigimu, lengviausia daiktus rasti nuosavose sodybose. Pasak jo, jose dažniausiai būna mažai šiukšlių, o žmonės, kurie per šventę pametė daiktą, nesimaudė toli nuo kranto.
„Geriausia yra ir tada, jeigu geras gruntas: molis arba smėlis. Tai taikytina tiek upėms, tiek ežerams, tada dirbti lengviausia“, – pasakojo pašnekovas. Pasak jo, nesunku rasti radinius ir prie neseniai iškastų tvenkinių ar upių.
Visgi, pasitaiko situacijų, kuomet paieškos apsunksta. Anot jo, taip nutinka tuomet, kai tenka atvykti į apleistą sodybą, kurios tvenkinyje daug dumblo, žolių arba šiukšlių, kurių primėto patys švenčiantieji.
Sunkiausia paieškas vykdyti jūroje. Anot vyro, nustatyti buvimo šiose vietose yra labai sudėtinga:
„Būna, atvažiuoji į vietą ir nuo kranto paeini 50 metrų. Tuomet žmogus sako, štai nuo čia matosi ta kopa, kurią mačiau žaisdamas kamuoliu.
Tada aš jam pasakau, kad paeikime į kairę dar 20 metrų ir tuomet žmogus pasako, kad iš tos vietos taip pat mato kopą. Tad tikslių orientyrų nėra, dėl to jūroje paieška trunka iki 2 valandų.“
Tiesa, vyras pasidžiaugė, kad šiemet jūroje jis vykdė 4 paieškas ir jam pavyko rasti visus radinius.
Brangiausi surasti daiktai
Po ketvirtosios savo darbo vasaros Jurgis pasidalijo įžvalgomis, jog žmonės daiktus pameta sezoniškai. Anot jo, tarp prašomų surasti daiktų dominuoja telefonai, žiedai, dronai.
Sezono pradžioje žmonės dažniausiai pameta telefonus. „Taip nutinka, kai prasideda geresni orai, visi eina prie lieptelių nusifotografuoti, plaukia vandens dviračiais ir juose nori pafilmuoti vaizdus“, – pastebėjo pašnekovas.
Vėliau vyras sulaukia vis daugiau skambučių dėl vestuvinių žiedų paieškos. „Dažniausiai, kai prasideda pirčių, vestuvių sezonas, tai ima pasimesti vestuviniai žiedai.
Vėliau, vasaros eigoje, vėl viskas susimaišo. Pasitaiko telefonų, akinių, dronų ir vestuvinių žiedų.“
Paklaustas apie tai, kokius brangiausius radinius jam yra tekę traukti iš vandens, vyras atskleidė, jog jų kainos – tūkstantinės.
Pasak jo, vien per šią vasarą jam pasisekė ne vieną tokį ištraukti. „Brangiausi šios vasaros radiniai buvo akiniai kainavę 1 200 eurų.
Tuomet dar traukiau grandinėlę už 5 000 eurų, ji svėrė 50 gramų. Dar traukiau droną, kurio kaina yra apie 1 000 eurų.“
Įdomiausias vyro radinys
Jurgis taip pat papasakojo apie radinį, kuris jam buvo pats įdomiausias. Jo istorija – išties išskirtinė ir priverčianti susimąstyti.
Pasak pašnekovo, buvo situacija, kuomet mergaitė pametė laikrodį netoli Telšių ir Jurgis ėmėsi jai padėti. Beplaukiodamas vandenyje jis aptiko neįprastą daiktą.
„Pamenu, ieškojau, ieškojau ir suradau metalinį daiktą, kuris buvo sunkus. Kadangi po vandeniu ne itin kas matosi, tai įsidėjau į kišenę ir nusprendžiau pažiūrėti krante.
Rezultate, radęs mergaitės laikrodį išlipau į krantą. Pasižiūrėjau, kokį radinį įsidėjau į kišenę, – tai buvo šautuvas.
Aš nežinojau, ką man su juo daryti. Paskambinau medžiotojui draugui ir jis pasakė: „Mesk atgal į ežerą arba priduok policijai“.
Kaip tik ant tų žodžių pro šalį važiavo pareigūnai. Aš juos susistabdžiau ir pasakiau, kad jie privalo eiti kartu su manimi. Jie mėgino sakyti, kad vyksta į iškvietimą, tačiau aš pasakiau, kad reikalas svarbus.
Jie išbėgo kartu su manimi ir aš jiems parodžiau šautuvą. Buvau jį paėmęs plikomis rankomis. Jie klausė, kur aš jį radau.
Aš jiems pasakiau, kad ežere. Tuomet mes kartu nuvykome į Plungės komisariatą, jame parašiau paaiškinimą, kur radau ginklą ir taip viskas pasibaigė“, – nuotaikinga istorija pokalbį baigė pašnekovas.
