Praėjusio 2018–2019 metų gripo sezono metu Lietuvoje buvo užregistruota 49 677 gripo atvejai, iš kurių 26 atvejai baigėsi mirtimi. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, gripu kasmet suserga apie 5–10 proc. suaugusių ir 20–30 proc. vaikų. Nuo gripo, jo sukeltų komplikacijų, lėtinių ligų paūmėjimo, gripo sukelto miokardo infarkto pasaulyje kasmet miršta 500 000–1 mln. žmonių, Europos Sąjungoje/Europos ekonominės erdvės šalyse (ES/EEE) vidutiniškai 40 tūkstančių žmonių.
Kasmetinė vakcinacija išlieka veiksmingiausia visuomenės sveikatos intervencija
Sezoninio gripo vakcinos efektyvumas priklauso nuo vakcinoje esančio ir aplinkoje cirkuliuojančio gripo viruso antigenų atitikimo, nuo skiepijamų asmenų imuniteto būklės ir amžiaus.
Jei vakcinos antigenų sudėtis atitinka cirkuliuojančias padermes, asmenims iki 65 metų vakcinos efektyvumas siekia 70–90 %. Vakcinos efektyvumas asmenims virš 65 m. yra 30–40 %, tačiau veiksmingas siekiant išvengti sunkios ligos formos, komplikacijų ir mirties. Vakcina nuo gripo gaminama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą antigeninę sudėtį kiekvieniems metams, jos efektyvumas ir saugumas yra patvirtintas registracijos procedūrų metu.
2019-2020 m. gripo sezonui numatyta gripo vakcina
Valstybinė ligonių kasa pranešė, kad 2019–2020 m. gripo sezonui valstybės lėšomis rizikos grupių asmenų skiepijimui numatyta kiek daugiau nei 144 tūkst. keturvalentės sezoninio gripo vakcinos dozių. 2018–2019 m. gripo sezonui buvo nupirkta virš 131 tūkst. trivalentės gripo vakcinos dozių.
Praėjusio 2018–2019 m. gripo sezono metu Lietuvoje valstybės lėšomis pasiskiepijo 127 708 tūkst. gyventojų. Iš valstybės biudžeto kompensuojamą sezoninio gripo vakciną sudarantys trijų gripo virusų štamai atitiko gripo sezono metu cirkuliuojančius gripo viruso tipus.
Sezonine gripo vakcina pasiskiepyti rekomenduojama kasmet, rudens-žiemos mėnesiais. Reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Pradėti skiepytis bus galima, kai tik gydymo įstaigas pasieks gripo vakcina. Atkreipiame dėmesį, kad didžiausias besiskiepijančiųjų nuo gripo skaičius būna spalio-lapkričio mėnesiais.
Kas gali pasiskiepyti nemokamai?
Valstybės lėšomis skiepijami rizikos grupėms priskiriami asmenys, t. y.:
65 m. ir vyresni asmenys; nėščiosios; asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose; asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais (taip pat ir vaikai); sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, odontologai. Visais atvejais dėl sezoninio gripo skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Be skiepų svarbios ir kitos profilaktikos priemonės:
kruopščiai plauti rankas; laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo higienos; grūdintis, būti fiziškai aktyviems; gerti daug skysčių, valgyti daugiau vaisių ir daržovių; laikytis darbo ir poilsio režimo; vengti kontakto su sergančiu asmeniu; sergant neiti į darbą, o vaikų neleisti į ugdymo įstaigas.
Žmonija padarė didelę pažangą sveikatos bei ligų prevencijos srityje ir imunoprofilaktika yra svarbi šios pažangos dalis. PSO skiepus pripažįsta veiksmingiausia gripo specifine profilaktikos priemone, ypač rizikos grupių asmenims.
Taip apsaugomas ne tik kiekvienas žmogus, tačiau ir sukuriama saugi aplinka visuomenei.
Atkeliauja iš Australijos
Specialistai įspėja – į Lietuvą iš Australijos atkeliauja grėsmingas ir pavojingas, net skiepams sunkiai pasiduodantis gripas. Australijoje jau prasidėjęs šio sezono gripo virusas į ligos patalus guldo ir senolius, ir kūdikius. O šimtams užsikrėtusiųjų gripas baigėsi mirtimi. Maža to, specialistai pastebi, kad šiemet virusas Australiją pasiekė anksčiau nei prognozuota, tad visai gali būti, kad anksčiau jis užklups ir į Lietuvą.
Melnburne pastarosiomis dienomis žmonių nuotaikos tik gėryn: kas mėgaujasi poilsiu keliaudamas karieta, ar gamta grožisi lėtai vaikštinėdamas. Mat australus jau apleidžia itin grėsmingas gripo virusas, ir baimė užsikrėsti mirtinu virusu slūgsta. Bent jau taip sako Australijoje ne vieną mėnesį su šeima gyvenantis lietuvis Linas. Tiesa, vyras sako, čia gripas šiemet buvo itin piktas:
„Gripas buvo intensyvesnis, su stipresne simptomatika, ir sezonas buvo ilgesnis. Tiek jo pradžia prasidėjo anksčiau, tiek jo pabaiga truko ilgiau.“
Žmonės, kaip sako Linas, į paniką nepuolė. Bet ir į valdžios raginimus skiepytis – ranka nemojo beveik nė vienas:
„Žmonės sąmoningi šioje šalyje, įmonės skiepydavo darbuotojus savo sąskaita. Skiepyti atvykdavo pas darbuotojus į darbo vietą, kad jiems būtų patogiau.“
Australijos specialistai skelbia, kad šiemet gripas labiausiai plito tarp vaikų iki penkerių metų. Kliuvo ir senjorams. Lietuvos medicinos atstovai patvirtina, anksčiau Australiją pasiekęs ir ilgiau žmones kankinęs gripo virusas gali anksčiau užklupti ir mūsų šalį.
„Gripo kilimas buvo stebimas gerokai anksčiau, negu įprastai. Turint omeny tai, savotiškai mes galim žiūrėdami į tai koks jis buvo pietų pusrutulyje, galim tikėtis ankstesnės gripo bangos“, – pasakoja ULAC direktorius Saulius Čaplinskas.
Visą straipsnį apie į Lietuvą atkeliaujantį gripą iš Australijos, skaitykite čia.
