Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės skubiosios pagalbos skyriaus vadovas Paulius Uksas sako, kad žmonės dažnai painioja viršutinio odos sluoksnio pašalimą su giluminiu šalčio poveikiu kūnui. Jei šaltis pažeidžia odos paviršių, patiriame nuožvarbą, kurią namų sąlygomis išsigydyti galime patys.
„Nuožvarba yra toks procesas, kai nušalamas viršutinis odos sluoksnis. Tai yra sutrikimas, kuris greitai praeina suteikus pirmąją pagalbą – tai galima padaryti ir namuose“, – sako P. Uksas.
Jis priduria, kad šį odos pažeidimą geriausia gydyti šiltais kompresais ar pamerkus pašalusias kūno vietas į šiltą vandenį.
„Nuožvarboms tikrai tinka drėgna šiluma – ne karštas vanduo, bet šiltas. Jo temperatūrą pamažu galima didinti. Geriausiai padeda tiesiog buvimas šiltoje aplinkoje. Jei drabužiai šlapi, juos reikia nusirengti, gerti šiltą arbatą, šiltus skysčius, šildytis prie radiatorių. Sušalusių galūnių nerekomenduojama kišti po karštu vandeniu – dėl didelio temperatūrų skirtumo gali atsirasti dar daugiau problemų“, – įspėja specialistas.
Tuo tarpu specialistas pabrėžia, kad nušalimas yra gilesnis kūno sušalimas – oda sustingsta, pasidaro kieta ir balta, gali atsirasti nejautrumas. Jei nušalimas paveikė kraujagysles, gali atsirasti gangrena, dėl kurios gali tekti galūnę ir amputuoti.
Išduoda sausa ir dirgli oda
Esant žemai temperatūrai žymiai lengviau pažeidžiami audiniai, dėl to gali kilti ir kraujagyslių spazmai. Ilgalaikis šalčio poveikis pirmiausia išplečia kraujagysles, po kiek laiko jos susiaurėja, todėl pablogėja audinių mityba ir gali pasirodyti pabalusi oda.
Pirmosios pagalbos skyriaus vadovas teigia, kad žmonės dažnai patiria nušalimą dėl netinkamų apdarų – per plonų drabužių, avalynės: „Didžiausias nušalimo priešas yra netinkama apranga arba aprangos nedėvėjimas apskritai. Dažniausiai šąla tos vietos, kurios yra atviros. Tai yra plaštakos, veidas ir pėdos, jei yra pasirenkama netinkama avalynė, kuri spaudžia, yra per plona ar netgi šlapia.“
Svarbu žinoti ir nušalimo požymius, kurie kartais gali atrodyti ne tokie rimti:
„Nušalimo pirmieji požymiai pasimato, kai oda parausta, pasidaro šiek tiek balta, yra dirgli, jautri. Atsiranda toks „adatėlės“ jausmas, lyg kažkas odą badytų. Ypač pažeidžiamos tos vietos, kurios yra toliausiai nuo širdies, pavyzdžiui, pirštų galiukai pažeidžiami pirmiausia. Toliau tas pats nušalimas gali kilti į viršų – nušalti visi pirštai, tada plaštaka“, – apie nušalimo grėsmes įspėja medikas.
Kuo daugiau laiko nejudriai praleidžiama lauke, tuo labiau gali būti pažeidžiamas ir kūnas. Nušalimai prasideda galūnėse, nes šios yra prasčiau aprūpinamos krauju – organizmas prioritetą teikia vidaus organams, širdžiai.
„Jei galūnė nuo pažeidimo pradeda balti, tai yra blogas požymis. Greičiausiai tai jau bus nebe nuožvarba, o nušalimas. Kokio laipsnio nušalimas gali parodyti jau tik laikas“, – teigia pašnekovas.
Didesnė rizika sergant kraujagyslių ligomis
Vis dėlto ne visus žmones vienodai veikia šaltis. Sergantys cukriniu diabetu, turintys širdies ligų visada turės didesnę tikimybę nušalti stipriau:
„Žmonės, kurių kraujotaka yra sutrikusi, visada turi didesnę bet kokių ligų riziką. Šiuo atveju ypač galūnių kraujotaka kūne jau yra prasta. Diabetas labai pažeidžia nervus ir kraujagysles tolimiausiose galūnėse – pėdas, rankas. Taip pat daugiau rizikų turi ir pagyvenę žmonės, turintys aterosklerozę ar širdies ligas.
Tokių žmonių kraujotaka galūnėse ir taip yra prastesnė, todėl bet koks pažeidimas – tiek šalčio ar karščio, infekcijų poveikis yra didesnis“, – kalba P. Uksas.
Vis dėlto visada sušilti padeda ir nuolatinis judėjimas – taip kūnas aprūpinamas energija, šiluma. Tikrasis nušalimo mastas paaiškėja tik po kelių dienų, o jei sušalusią vietą skauda ar diegia, rekomenduojama kreiptis į medikus.
„Viskas priklauso nuo pažeidimo gylio ir laiko, praleisto šaltyje. Tikruosius nušalimus vertinti pirmosiomis paromis yra ypač sunku, nes tada nušalusios galūnės atrodo vienodai – galūnė pabąla, gali būti labai skausminga arba apskritai nebejautri. Tik paguldžius į skubios pagalbos skyrių per tris dienas mes galime pamatyti tikrąjį pažeidimo plotą ir gylį.
Jei sušalusią vietą skauda, reikėtų pirmiausia kreiptis į medikus, kad jie nustatytų nušalimo gylį ir pritaikytų gydymo metodą“, – rekomenduoja pašnekovas.
Gali baigtis liūdnai
Ekstremalus bei didelis šaltis dažnai žmogui išeina ne į naudą – bendrai kūno temperatūrai nukritus 1-2 laipsniais, kūnas pradeda sparčiai šalti, prasideda hipotermija. Tiesa, ne visada nušalimai turi įtakos kūno temperatūros kritimui.
„Bendras kūno temperatūros nukritimas, kitaip vadinamas hipotermija nebūtinai turi būti su nušalimais ar nuožvarbomis. Jei nušąla pakankamai didelis odos plotas, kūno temperatūra greitai nukrenta. Pavyzdžiui, pabuvus kelias minutes lediniame 4 laipsnių vandenyje po 10-15 minučių kūno temperatūra gali nukristi iki 24-26 laipsnių. Tai galėtų pasibaigti ir mirtimi, nors jei žmogus ir nėra nušalęs galūnių – tai per trumpas laikas odos pažeidimams atsirasti. Bet bendras kūno atšalimas jau atsiras“, - kalba medikas ir priduria, kad kai kurios žmonių grupės turi didesnę tikimybę patirti rimtus nušalimus:
„Bendrojo kūno sušalimai dažniausiai pasitaiko žmonėms, kurie neturi gyvenamosios vietos, taip pat žmonėms, kurie dėl tam tikrų toksinių ar psichotropinių medžiagų poveikio ilgą laiką praleidžia lauke. Tai yra girtumai, narkotikai. Taip pat hipotermiją patirti didesnė tikimybė ir vyresnio amžiaus pacientams, kurie dažnai nukrenta lauke ar susilaužo galūnę ir taip niekieno nepastebėti sniege praguli ilgą laiką.“
Taigi, ką daryti stipriai sušalus? „Niekada nepakenks sausa šiluma. Apsirengti šiltais drabužiais, suvynioti nušalusią galūnę šiltu audeklu. Svarbu prisiminti, kad nušalimo negalima gydyti šlapiais kompresais, o nuožvarbas galima. Sušildyti nušalusią galūnę galima prie radiatoriaus, pažastyse“, - rekomenduoja P. Uksas.
Apsisaugoti nuo šalčio taip pat yra paprasta: esant dideliam šaltukui reiktų vengti būti lauke, stengtis nestoviniuoti vienoje vietoje ir kuo daugiau judėti. Svarbu dėvėti neaptemptus, laisvus bei šiltus drabužius, kurių neperpūs vėjas. Niekada šaltyje nereikėtų dėvėti šlapių drabužių – jei jie sušlapo, nedelsiant persirenkite sausais.
Medikai rekomenduoja gerti kuo daugiau šiltų skysčių, vengti alkoholinių gėrimų bei kofeino.
Ka tik žiūrėjau.
Taigi baikite meluot
