Skydliaukė – peteliškės formos endokrininė liauka, esanti kaklo priekiniame paviršiuje, naujienų portalui tv3.lt aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja endokrinologė Raimonda Klimaitė.
Dažniausiai pasitaikantys skydliaukės sutrikimai
Skydliaukė gamina hormonus, kurie dalyvauja medžiagų apykaitos reguliavime ir yra svarbūs organų vystymuisi. Vis dėlto, kartais šios liaukos veikla sutrinka.
„Gali pasitaikyti įvairių skydliaukės ligų. Dažniausiai pasitaikančios: lėtinis autoimuninis tiroiditas, dar literatūroje minimas kaip Hašimoto arba limfocitinis infiltracinis tiroiditas ir skydliaukės mazgai. Rečiau diagnozuojama dar viena autoimuninė skydliaukės liga – Greivso liga“, – pasakojo gydytoja endokrinologė.
Su skydliaukės sutrikimais dažniau susiduria vyresnio amžiaus moterys – tai yra pagrindiniai rizikos veiksniai. Tačiau yra kitų veiksnių, lemiančių skydliaukės ligų atsiradimą:
„Sergantieji įvairiomis atoimuninėmis ligomis, kaip, pavyzdžiui, 1 tipo cukrinis diabetas, Adisono liga, reumatologinėmis ar hematologinėmis ligomis, turi didesnę riziką susirgti ir skydliaukės autoimuninėmis ligomis. Taip pat tam tikromis skydliaukės ligomis sergančiųjų dažnis yra didesnis jodo deficito regionuose.“
Priežasčių, dėl kurių žmogus gali susidurti su skydliaukės ligomis – daugybė ir jos pačios įvairiausios. Pavyzdžiui, tiek stresas, tiek vartojami medikamentai gali būti viena iš ligos priežasčių. Įdomu tai, kad po 1986 įvykusios nelaimės Černobylio elektrinėje, vis dar fiksuojami jos padariniai.
„Priežastys gali būti labai įvairios: kaklo srities apšvita, radiacija – buvusi Černobylio katastrofa, jos sukelti padariniai iki šiol fiksuojami, patiriamos stresinės situacijos, vartojami medikamentai, pavyzdžiui, daug jodo turintys, paveldimumas“, – priežastis vardijo R. Klimaitė.
Simptomai priklausys nuo sutrikimo
Susidūrus su skydliaukės veiklos sutrikimais, pasireiškiantys simptomai pasireikš priklausomai nuo to, ar skydliaukės funkcija bus slopinama ar aktyvinama:
„Jei funkciją aktyvins, sukels tirotoksikozę, jei slopins – hipotirozę. Tiksotoksikozė – padidėjęs skydliaukės aktyvumas, gaminama per daug hormonų. Hipotirozė – nepakankama skydliaukės funkcija, gaminama per mažai skydliaukės hormonų.“
Suaktyvėjus skydliaukės funkcijai, gali pasireikšti prakaitavimas, dirglumas, pradėti kristi svoris, pakilti kraujo spaudimas ir padažnėti pulsas, sutrikti miegas ir širdies ritmas. Jei funkcija slopinama, gali pasireikšti bendras silpnumas ir nuovargis, pradėti augti svoris, atsirasti vangumas, šalčio netoleravimas, oda pasidaryti sausa ir šiurkšti.
„Esant dideliems skydliaukės mazgams, gali atsirasti kaklo organų spaudimo simptomų: rijimo sutrikimas, springimas, oro trūkumas, spaudimo ar smaugimo jausmas kakle“, – aiškino medikė.
R. Klimaitės teigimu, skydliaukės vėžys yra itin reta endokrininė liga, kuri sudaro tik apie 1-2 procentus visų navikų, jis gali neparodyti jokių sunerimti verčiančių simptomų. Vėžys diagnozuojamas echoskopuojant radus įtartiną skydliaukės mazgą bei atlikus šio mazgo biopsiją.
Pajutę skydliaukės funkcijos sutrikimams būdingus simptomus, nedelskite – kreipkitės į šeimos gydytoją arba gydytoją endokrinologą.
Imkitės prevencinių veiksmų
Uždelsus ir laiku nenustačius ligos, ji gali komplikuotis ir netgi sukelti dauginius organų funkcijos pažeidimus, sutrikdyti kitų organų funkcijas.
„Kaip ir kiekvienos ligos atveju, laiku nediagnozavus ir nepradėjus gydymo, galimos įvairios komplikacijos. Skydliaukės funkcijos pakitimai gali sukelti įvairius širdies ir kraujagyslių sistemos, neurologinius, lytinės funkcijos, virškinimo bei kraujodaros sistemų sutrikimus“, – ligų komplikacijas vardijo Kauno klinikų gydytoja endokrinologė.
Jei norite būti sveiki ir džiaugtis tinkamai funkcionuojančia skydliauke, imkitės prevencinių veiksmų, kad netektų susidurti su skydliaukės sutrikimais – sveikai maitinkitės, venkite žalingų veiksnių, o nėščiosioms vertėtų atlikti tyrimus:
„Reikėtų vengti žalingų aplinkos veiksnių, radiacijos, stengtis sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems. Savarankiškai nevartoti jodo preparatų ne pagal paskirtų ir nepasitarus su gydytojais – netepti kaklo, nagų ar padų.
Planuojant nėštumą ar pastojus, pasitikrinti skydliaukės funkciją, atlikti skydliaukės hormonų tyrimus.“
Jei nepavyko išvengti skydliaukės funkcijos sutrikimų, šioms ligoms taikomas įvairus gydymas. Tiesa, pirmiausia stengiamasi ligą įveikti medikamentais, kad būtų išsaugota skydliaukė, tačiau jeigu medikamentinis gydymas nėra efektyvus, pasitelkiami kiti būdai.
„Gydymas priklauso nuo skydliaukės ligos. Gali būti medikamentinis, operacinis ar radiologinis. Visuomet stengiamasi išsaugoti skydliaukės funkciją ir audinį, pirmenybė teikiama konservatyviam – medikamentiniam gydymui.
Jeigu minėtas gydymas yra neefektyvus ar jo negalima taikyti dėl tam tikrų priežasčių, atliekamas dalinis/visiškas skydliaukės pašalinimas ar taikoma radijodo terapija“, – kalbėjo R. Klimaitė.
