Darius pasakojo jog dviračiu pradėjo važinėtis daugiau nei prieš 10 metų. Tai lėmė vyro persikėlimas gyventi į Vilnių.
„Anksčiau gyvenau Vilniaus priemiestyje, Avižieniuose, bet vėliau persikėliau į Vilniaus miesto centrą, kur supratau, kad iš tiesų, visai neapsimoka turėti automobilio. Nelabai yra kur jo patogiai priparkuoti“, – įžvalgomis pasidalijo vyras.
Taip pat Darius pasakojo, kad Vilnius yra labai patogus miestas norintiems važinėtis dviračiu. Jo teigimu, atstumai mieste – visai nedideli.
„Vilnius yra labai dėkingas miestas, nes jis yra labai mažas, palyginus su kitais, lygus ir jame visai neprastai išvystyta dviračių infrastruktūra“, – pastebėjimus dėstė Darius.
Kasdien važiuoja į darbą
Darius pasakojo, kad Vilnius jam atrodo nedidelis, nes iš vienos miesto pusės iki kitos miesto pusės numinti tenka vos 10 kilometrų.
O pašnekovui kasdien numinti iki darbo skirtingu laiku trukdavo nuo 5-6 kilometrų iki 11-12 kilometrų.
Pasak Dariaus, važiavimui į darbą jis turi du kelius. Vienas kelias yra tuomet, kai vyras skuba, jam reikia greičiau nukakti iki vietos, o kitas kelias šiek tiek ilgesnis ir skirtas ilgesniam pasivažinėjimui.
„Vienas kelias yra paupiu, jis trumpesnis, o kitas kelias iki darbo yra ilgesnis, jis yra maždaug 12 kilometrų ilgio. Trumpesniuoju važiuoju tada, kai man reikia labai skubėti, jis yra apie 5 kilometrų ilgio“, – paaiškino vyras.
Važiuodamas skirtingais keliais vyras užtrunką ir skirtingą laiko tarpą. Jis paaiškino, kad važiuodamas trumpuoju maršrutu užtrunka apie 15-20 minučių. Tuo tarpu važiuodamas ilguoju maršrutu vyras tam skiria 35 minutes laiko.
„Iš esmės, mano važiavimo greitis išsilaiko pastovus visos kelionės metu. Visgi, kadangi eismą reguliuoja šviesoforai, tai jeigu tenka pastovėti prie jų – kelionė tampa ilgesnė“, – kasdienybės subtilybėmis dalijosi Darius.
Į darbą mina ir žiemą
Paklaustas apie tai, ar renkasi dviratį, kaip savo transporto priemonę, ir žiemos sezonu, Darius patvirtino, jog taip.
Pasak pašnekovo, žiemos Lietuvoje atrodo ilgos, tačiau dažniausiai jų metu važiuoti dviračiu yra pakankamai patogu.
„Žiema Lietuvoje atrodo ilga, bet tokių mėnesių, kai dviračiu važiuoti yra netinkama, yra nedaug. Jeigu oras sausas ir šalta, tai visiškai nebaisu važiuoti dviračiu.
Tai pasakytina ypač tada, jeigu važiuoji su lengva, šilta pūkine striukele, kurią gali užsimesti ant marškinėlių, tuomet jautiesi, kaip vasarą. Ji nevaržo judesių, su ja lengva ir nešalta“, – paaiškino Darius.
Pasak pašnekovo, sudėtingiausia važiuoti su dviračiu yra tuomet, kai lyja, nes nuo lietaus niekaip nepasislėpsi.
Jis pasakojo, kad lyjant lietui galima sušlapti, o jeigu „labai gerai „užsivakuosi“, tuomet atvyksi į darbą suprakaitavęs.
„Kitas blogumas yra suledėjęs sniegas, kai po juo būna vanduo. Tai slidumas arba didelis grublėtumas tikrai apsunkina važiavimo sąlygas.
Būna momentų, kai savaitę ar dvi pasilaiko toks oras, tuomet važiuoti negaliu. Bet jeigu yra tik sniego, tai visai neblogai sekasi važiuoti, nes dviračių takai tikrai dažnai būna labai gerai nuvalyti. Kartais jie gauna daugiau dėmesio nei automobilių keliai, tad nėra kuo skųstis“, – šyptelėjo Darius.
Aplinkiniai stebisi
Paklaustas, kaip į jo įpročius reaguoja kolegos, Darius pasakojo, jog jie dažnai nusistebi, kaip jam nešalta. Visgi Darius apie tai turi visai kitokią nuomonę.
Pasak jo, dviračiu važiuoti yra netgi šilčiau negu automobiliu. „Tiesą pasakius, kai persėdu į automobilį tomis dienomis, kai nevažiuoju su dviračiu, tai su automobiliu važiuoti irgi šalta.
Juk reikia nueiti iki automobilio, nusivalyti nuo langų sniegą arba ledą ir dar laukti, kada automobilis prišils. Vien automobilio nuvalymas užtrunka apie 10 minučių“, – pastebėjimais dalijosi vyras.
Paklaustas, ar buvo kolegų, kurie pasekė vyro įpročiu kasdien į darbą minti dviračiu, Darius už tai nuopelnų neprisiėmė, tačiau paaiškino, kad darbe tikrai padaugėjo dviračiu dirbti vykstančių kolegų.
Jis pasakojo, kad iš pradžių pastebėjo vieną iš savo kolegų už dviračio vairo, o paskui prisijungė ir kitas kolega.
„Jis iki darbo kasdien važiuoja net iš Trakų Vokės, jam vien tik į priekį nuvažiuoti reikia 20 kilometrų, tad per dieną jis nuvažiuoja apie 40 kilometrų. Įdomu tai, kad tas dviračių gardas darbe kartais netgi būna perpildytas“, – paaiškino pašnekovas.
Darius džiaugiasi tokiais pokyčiais, jo nuomone, visuomenėje virsta tam tikras virsmas ir didėja žmonių sąmoningumas.
Jis teigė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad važiuoti dviračiu į darbą – nebėra išskirtinumas, į kurį žmonės žiūrėtų. Jis pridūrė, kad taip pat žmonės tampa artimesniais vieni kitiems.
Išskyrė privalumus
Paklaustas, kokius privalumus mato kelionėse su dviračiu į darbą, Darius išskyrė du pagrindinius, kurie, jo nuomone yra lygiaverčiai.
Visų pirma, vyras akcentavo naudą pasauliui. Tai – ekologija, o Darius tikino norintis prisidėti prie pasaulio gerovės.
„Važiuojant automobiliu yra išmetama nemažai kenksmingų dujų į aplinką, tad aš tikrai norėčiau kuo mažiau prisidėti prie globalinio atšilimo“, – pabrėžė jis.
Kitas privalumas, kurį įvardijo Darius, buvo sveikata. Jis pasakojo, kad tokiu būdu kasdien gali būti aktyvus ir taip teikia naudą savo organizmui.
Anot jo, tai galbūt egoistiškas argumentas, tačiau pažvelgus į statistiką, žmonės gali pastebėti, kad didžiausias žmonių mirštamumas pasaulyje yra nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Įrankis su tuo kovoti – fizinė veikla.
„Iš savo patirties galiu pasakyti, kad jeigu ilgiau užsitęsia blogas oras ar dėl kitų priežasčių negaliu vykti darbą su dviračiu ir tenka važinėtis automobiliu, tai pradeda jaustis, kad štai ima kokį šoną skaudėti, blogėja nuotaika“, – pavyzdį pateikė pašnekovas.
aš kiekvienam seimo nariui duočiau po dviratį, kad suvogtų LT tikrąją situaciją. IR JEI NEVAŽIUOTŲ, NEMOKĖČIAU ATLYGINIMO, IR MESČIAU IŠ PAREIGŲ, O JEI DĖL SENATVĖS NEGALI, TAI JAU REIŠKIA LAIKAS NAUJASNEJAI KARTAI UŽLEIST ŠILTĄ KĖDĘ.