Idėja gimė netikėtai – padirbėjusi viename iš tipinių lietuviškų „šrotų“, kuriuose vyravo purvas, netvarka ir chaosas, ji užsibrėžė sukurti visai kitokią erdvę: švarią, tvarkingą, laikantis visų teisės aktų ir primenančią modernų servisą, o ne metalo laužo kiemą.
Po metų prie „šroto“ veiklos ji prijungė ir antrą įmonės „skyrių“ – profesionalų servisą, o šiandien Anželika vadovauja devynių žmonių komandai ir pati nevengia susitepti rankų, kai to prireikia.
Nors kelias nebuvo lengvas, ji sako, kad didžiausia varomoji jėga – noras įrodyti, jog moteris gali sėkmingai dirbti ten, kur dauguma mato tik vyrų rankas.
Atskleidė, kaip gimė idėja atsidaryti savo autoservisą
Anželika pasakoja, kad jos verslas apima dvi veiklas – ne tik autoservisą, bet ir automobilių ardymą, liaudiškai vadinamą „šrotu“. Būtent nuo pastarosios veiklos viskas ir prasidėjo.
Ji pastebi, kad „šrotas“ tarp moterų yra dar retesnis reiškinys nei servisas – nors pastaruosiuose moterys kartais dirba, automobilių ardymo srityje jų beveik nėra.
„Automobiliai mane domino nuo jaunystės, bet verslo idėja, tas „šrotas“, atsirado tuomet, kai visiškai netikėtai, neplanuotai atsidūriau dirbti viename iš „šrotų“. Ir tai buvo toks standartinis lietuviškas „šrotas“, kur viskas purvina, netvarkinga“, – prisimena ji.
Tuo metu Anželikai kilo mintis sukurti kitokią vietą – tvarkingą, pagal visus teisės aktus atliekas tvarkančią erdvę, kur būtų taip švaru ir gražu, kaip moderniame servise ar net ligoninėje. 2021 metais ji atidarė savo „šrotą“, o po metų veiklą išplėtė – tose pačiose patalpose įkūrė ir antrą įmonės skyrių – autoservisą.
„Ten, kur dirbau anksčiau, tai nebuvo mano verslas, todėl negalėjau įgyvendinti savo idėjų. Atsidarėme „šrotą“, o netrukus subūrėme antrą komandą ir pradėjome teikti serviso paslaugas“, – pasakoja Anželika.
Moteris autoservise: nuo ryto iki vakaro
Pasak Anželikos, kaip ir daugelyje verslų, savininkas čia atlieka visus reikalingus darbus – nuo grindų šlavimo iki strateginių sprendimų priėmimo. Jos diena prasideda nuo automobilių paieškos ardymui, verslo planavimo, idėjų generavimo, socialinių tinklų priežiūros, reklamos ir rinkodaros darbų.
„Vadovavimas viskam, sužiūrėjimas, kaip viskas vyksta. Kartais tenka ir pačiai bendrauti su klientais, parduoti automobilių dalis, nes būna, jog kažkas susirgo.
Mes tokie visi universalūs – vienas kitą galime, jeigu ką, „uždengti“. Turbūt galėčiau padirbti praktiškai visose pareigose, išskyrus mechaniką“, – sako ji.
Anot pašnekovės, didelė dalis prekybos vyksta internetu – ji pati ne kartą yra kėlusi automobilių dalis į elektroninę parduotuvę, pakavusi siuntas ir atlikusi visus kitus tuo metu būtinus darbus.
„Tai savotiška reabilitacija“, – šypteli ji ir priduria, kad šiuo metu kartu su ja dirba devynių žmonių komanda.
Kas slypi už verslo durų: atsakomybė, bemiegės naktys ir netikėti atradimai
Anželika atvirai sako, kad žmonės dažnai klaidingai įsivaizduoja verslininko kasdienybę – esą jis tik skaičiuoja pinigus ir stebi iš šalies, kaip viskas vyksta. Tačiau realybė, pasak jos, gerokai kitokia: tai juodas darbas visą parą, be išeiginių, šeštadienių ar sekmadienių.
„Tai labai didelė atsakomybė – juk prisiimu atsakomybę už visus savo darbuotojus. Kaip aš juokiuosi, visi mano darbuotojai yra mano vaikai.
Man rūpi, kad kiekvienas gerai jaustųsi mūsų komandoje. Jei matau, kad kažkam bloga nuotaika ar kažkas negerai, stengiuosi išsiaiškinti, kaip galėčiau padėti“, – pasakoja ji.
Didžiausias iššūkis, anot pašnekovės, yra ne tik fizinis darbo krūvis, bet ir psichologinė įtampa, ypač, kai verslas dar jaunas.
„Žmonės nemato, kiek daug darbo reikia įdėti. Tai nėra taip, kad atsidarei verslą ir pinigai patys plaukia – juos reikia užsidirbti. Kartais naktimis nemiegi dėl problemų. O jei kažkas nepasiseka, aš linkusi kaltinti save – kad kažką padariau ne taip ar nepastebėjau“, – atvirauja Anželika.
Ji priduria, kad stereotipai apie moterų galimybes šiame versle dažnai būna klaidinantys. Pavyzdžiui, jos įmonėje anksčiau dirbo mergina, kuri mechanikos srityje atliko praktiką, o dabar elektroninę prekybą kuruoja kita moteris.
„Jos rezultatai – puikūs, nė vienas vyras šiose pareigose nebuvo pasiekęs tokio efektyvumo. Ji kelia į parduotuvę visas automobilių dalis – nuo mažiausių detalių iki durų, bamperių, variklių ar greičių dėžių“, – pabrėžia pašnekovė.
Stereotipai autoserviso pasaulyje
Paklausta, ar yra sulaukusi komentarų dėl nestereotipiškai moteriai pasirinktos veiklos, Anželika neslepia – ypač verslo pradžioje tokių atsiliepimų buvo daug.
„Pradžioje nemažai žmonių į mane žiūrėjo kreivai. Dabar, kai šioje srityje mane pažįsta daugelis, to nebeliko – bendraujame kaip lygūs, nebežiūrima į mano lytį“, – pasakoja ji.
Vis dėlto socialinėje erdvėje moteris vis dar susiduria su nemaloniomis pastabomis.
„Aš esu tolerantiška – priimu žmonių nuomonę. Gali man pasakyti, kad baisiai atrodau – tai yra nuomonė ir nėra dėl ko įsižeisti.
Bet kai prasideda komentarai, jog „bobų vieta virtuvėje“ ar „reikia blynus eiti kepti“, tokius žmones tiesiog blokuoju“, – atvirauja moteris.
Anželika sako, kad per penkerius metus ši veikla tapo ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu. Ji džiaugiasi, kad iš idėjos turėti tvarkingą, estetišką ir atsakingai atliekas tvarkantį automobilių ardymo verslą gimė įmonė, kuri šiandien jungia dvi veiklas – „šrotą“ ir autoservisą – bei subūrė stiprią, draugišką komandą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
