Dekoratyvinių augalų ūkio Telšiuose savininkė Bronė Linkevičienė sako, kad nors visur galima rasti daugybę informacijos, kaip auginti hortenzijas, klausimų ir neaiškumų taip pat vis dar pasitaiko labai daug.
„Lietuvoje dažniausiai sutinkamos šios hortenzijų rūšys: didžialapė hortenzija (lot. Hydrangea macrophylla), šluotelinė hortenzija (lot. Hydrangea paniculata), šviesioji Hortenzija (lot. Hydrangea arborescens).
Lotyniškas pavadinimas reikalingas tam, kad skirtingomis kalbomis kalbantys augintojai galėtų „susikalbėti“.
Taip pat rūšies ir veislės sąvokas augalų mėgėjai labai dažnai supainioja. Tai nėra tas pats. Anksčiau paminėjome tris hortenzijų rūšis.
Kiekvienai rūšiai priklauso veislės, kurių metai iš metų selekcininkų pastangomis atsiranda vis daugiau ir įdomesnių. Tiesa, dažniausiai hortenzijų veislės yra patentuotos ir turi savo patento numerį, todėl jų dauginimas komerciniais tikslais yra draudžiamas be sutikimo“, – paaiškina B. Linkevičienė.
Išsirinkite jums patinkančią hortenziją
Sodininkė sako, kad savo spalvomis pavergs didžialapės hortenzijos. Jos pasižymi įspūdinga žiedų spalva, vešliais lapais.
„Bėda ta, kad didžialapės hortenzijos kilusios iš šiltesnių kraštų, žiedus krauna ant antramečių ūglių. Lietuvoje joms reikia dengimo arba įnešimo į patalpą žiemai. Vilties yra, nes kuriamos veislės, kurios žydi ant pirmamečių ūglių.
Teoriškai jos „atlaiko“ -30 laipsnių šaltį. Šios didžialapių hortenzijų veislės dar pakankamai naujos, tačiau Lietuvos medelynai gali jų pasiūlyti. Galima aptikti ir prekybos centruose. Būtina skaityti informaciją aprašymuose ir bandyti sodinti“, – pataria ji.
Visgi sodininkė akcentuoja – būtina sąlyga rūgštus, purus, laidus, drėgmę laikantis dirvožemis: „Tokią terpę sukuria kuo mažiau susiskaidžiusios kraikinės durpės. Jų tikrai galima įsigyti parduotuvėse.
Tiks durpės skirtos rododendrams bei šilauogėms. Laistyti reikia rūgštinančiomis trąšomis, nes jos suteikia intensyvią žiedų spalvą. Geriausią rezultatą duos subalansuotos kompleksinės trąšos. Tręšti geriau dažniau ir mažesnėmis dozėmis. Nesodinti ar nestatyti vazonų su hortenzijomis visą dieną saulės apšviestoje vietoje.“
Ši rūšis rekalauja mažiausiai priežiūros
Bronės teigimu, mažiausiai pastangų pareikalaus šviesiosios hortenzijos veislės. Tai laiko patikrintos, nuo seno sodybose augintos, išmestos ir vėl iš naujo atrastos hortenzijos.
„Dideliais, baltų žiedų kamuoliais pasipuošę krūmai, sodinant nereikalauja specialaus dirvožemio paruošimo. Juos galima nukirpti labai žemai, nes žydi ant pirmamečių ūglių. Dauginti galima skirstant krūmą. Tik ne visiems tinka į šalis virstantys žiedai.
Yra veislių tvirtais stiebais ir labai dideliais baltais žiedais, viena iš jų – „Strong Annabelle“. Rausvais žiedais – „Pink Annabelle“ arba „Ruby Annabelle“. Tikėtina, kad kiekvienais metais, bus išvesta vis naujų veislių“, – teigia moteris.
B. Linkevičienė pasakoja, kad populiariausios yra šluotelinės hortenzijos. Jų veislių jau yra tiek daug, kad net suskaičiuoti būtų sunku.
„Ir kiekvienais metais jų pasiūla vis didėja. Jos pavergia ilgu žydėjimo laiku, atsparumu šalčiui. Galima pasirinkti aukštesnes veisles, kad ir aukščiausią tvorą praaugtų; galima rinktis visai žemas, kurios ir alpinariumuose puikiai tiks.
Pardavėjai, kurie domisi ir patys yra auginantys, tikrai patars dėl veislės aukščio. Nors 30 ar 50 cm į vieną ar kitą pusę gali priklausyti nuo auginimo sąlygų, t. y. dirvožemio, tręšimo, formavimo.
Būtų norinčių, kad šluotelinių hortenzijų spalvų įvairovė būtų didesnė, tačiau selekcininkams to padaryti dar nepavyko. Jos pražysta vasaros viduryje balta spalva, kurią vėliau, priklausomai nuo veislės, keičia į tamsesnius rausvus atspalvius. Yra veislių, kurios išlieka baltos arba žalsvos spalvos“, – sako ji.
Šios hortenzijos – drėgmės reikalaujantys augalai
B. Linkevičienė teigia, kad šluotelinių hortenzijų lapija didelė, žiedai taip pat dideli:
„Vadinasi augalai garina daug drėgmės. Laistymas reikalingas intensyvus. Maisto medžiagos išsiplauna greičiau, todėl tręšti reikia visą sezoną. Tam labiausiai tinka tirpios trąšos, kurias augalas įsisavina greičiau. Naudojant pagal instrukcijas tai gali būti kiekvieno laistymo metu.
Šluotelinėms hortenzijoms tinka trąšos, kurios skirtos rūgščią dirvą mėgstantiems augalams. Ką tik pasodintas hortenzijas galima palaistyti persodinimo stimuliatoriais su padidintu fosforo kiekiu, kas paskatina šaknų augimą. Žiedams galios suteiks daugiau kalio turinčios trąšos.
Auginimo klaidų gali būti įvairių: mažai išgenėtos, per giliai pasodintos, pasodintos arti didelių medžių, kurie per keletą metų pradės „vogti“ jų maisto medžiagas ir augalai skurs, nežydės. Niekada nebarstykite ir nelaistykite trąšomis, kai gruntas apie augalą sausas.
Tai galioja ir auginant vazonuose. Pirmiausia augalą palaistykite švariu vandeniu, kad gruntas sudrėktų iki pat šaknų. Tada įterpkite trąšas ir po kokios paros gausiai paliekite. Vandenyje ištirpusias trąšas taip pat laistykite prieš tai sudrėkinę žemę. Ši taisyklė tinka visiems augalams. Hortenzijos nėra išimtis.“
Tinkamas augimo vietos paruošimas – pagrindinis sėkmės garantas
Moteris sako, kad internete augintojai dalinasi savo patirtimi, pamokymais, tačiau Bronės teigimu, kiekviena nuomonė yra iš savo daržo ar gėlyno. Ir nebūtinai kas tiko vienam šeimininkui, tiks ir kitam.
„Šiuo atveju geriausia būtų vadovautis bendra augalų fiziologija. Bet koks augalas yra gyvas organizmas: jis maitinasi, kvėpuoja, nori gerti. Atsiranda iššūkis, kaip tuos poreikius patenkinti, kad gautume norimą rezultatą.
Pasižiūrime koks gruntas. Laidus priesmėlis, sunkus molis, gal teritorija linkusi užmirkti (jei aukštai laikosi gruntiniai vandenys). Užmirkimas šiems augalams nėra gerai. Problemų nėra, jei šios hortenzijos sodinamos senose sodybose, kur dirvožemis buvo turtinamas organinėmis medžiagomis (mėšlu), nes žemė buvo dirbama. Sudėtingiau yra naujakuriams.
Į sodinukui skirtą duobę pilame šilauogėms arba rododendrams skirtas rūgščias durpes, ne mažiau 70 litrų vienam augalui. Įmaišome nors 20 litrų kompostinės žemės (jos taip pat yra pirkti) taip pat kiekvienam augalui.
Sulaistome ir palaukiame, kad mišinys vienodai sudrėktų ir sukristų. Kitaip pasodintas augalas laikui bėgant gali būti per giliai pasodintas. Hortenzijoms nėra gerai užgilinimas, nes žievė gali pradėti nuo drėgmės pūti.
Geriau, kad pasodinta būtų su lyg šaknies kakleliu. Į tai svarbu atkreipti dėmesį ir mulčiuojant. Joks pasirinktas mulčas nebus kenksmingas ir nekenks augimui jei juo augalo neužgilinsime“, – sako ji.
Darykite tai – augalas nevys
B. Linkevičienė sako, kad nuvytus augalui pirmas darbas – ieškoti priežasties. Jei tikrai trūksta vandens, stiebelių žievė arčiau šaknų bus sveika, kiek susiraukšlėjusi, sausa.
„Žemė apie šaknis sausa. Šiuo atveju gausus palaistymas išgelbės. Skandinti nebūtina! Staigus šluotelinių hortenzijų vytimas atsiranda ir nuo per didelės drėgmės, ypač jei pasodinta per giliai. Tai nėra liga, gydymo nėra, su augalu, kad ir kaip bebūtų apmaudu teks atsisveikinti.
Išsiaiškinti galima labai paprastai. Reikia augalo žievę arčiau šaknų truputį įbrėžti. Tą galima padaryti piršto nagu arba peiliuku. Sveika žievė yra žalia, tvirta. Žuvusio augalo žievė bus ruda, vandeninga, akivaizdžiai negyva“, – pataria dekoratyvinių augalų ūkio Telšiuose savininkė.
Kada geriausia sodinti hortenzijas?
Moters teigimu, atvira šaknų sistema (plikomis šaknimis) sodinti reikia kol augalas dar nesuvegetuoja (neturi lapų), tad tinka tik pavasaris.
„Vazone užaugintus augalus galima sodinti bet kokiu metų laiku! Augalo perkėlimas iš vazono į gruntą tikrai nepakenks augalui.
Ligoms ir kenkėjams šios hortenzijos yra atsparios. Jos bus ištvermingos jei gaus pakankamai maisto medžiagų, t. y. bus tinkamai pamaitintos. Pagrindinis tręšimas turėtų būti atliktas pavasarį, kai oro temperatūra tampa teigiama ir augalai ima vegetuoti.
Šiuo laikotarpiu augalus reikėtų „pamaitinti“ organinėmis trąšomis, t. y. įmulčiuoti (įterpti į gruntą aplink) granuliuoto mėšlo, įterpti mineralinių subalansuotų trąšų. Trąšos gali būti ir ilgalaikio veikimo. Tokios trąšos augalą maitins palaipsniui“, – teigia Bronė.
Moteris pasakoja, kad ypatingų priežiūros patarimų nėra. Jos teigimu, svarbu nepamiršti tręšti saikingai, atkreipiant dėmesį į augalų amžių ir dydį.
„Taip pat reikia paminėti, kad nereikia skubėti ieškoti cheminių preparatų, kai pradeda ruduoti žiedai. Gal žiedai gavo vandens saulėtą dieną. Pavyzdžiui, patys apipurškėte augalą, o gal ilgai lijo lietūs ir žiedai nespėjo išdžiūti prieš pasirodant kaitriai saulei.
Nesėkmių gali būti daug, ir tokių, kurios nuo augintojo nepriklauso. Tikime, kad užauginti puikius augalus tikrai pavyks. Jei ne pirmais, tai antrais metais tikrai pavyks. Yra pasakymas, kuris puikiai apibūdina šluotelinių hortenzijų auginimą – „Gerai maitinti ir labai skriausti“.
Skriausti – reiškia genėti, o apie genėjimą informacijos yra labai daug, reikia tik nepatingėti ir pasidomėti. Jei patinka šluotelinių hortenzijų grožis – jis tikrai Jūsų sodybose apsigyvens“, – pataria B. Linkevičienė.
