Susirgimų skaičius ŽPV iškalbingas – 8 iš 10 moterų užsikrečia šiuo virusu, o septynis iš dešimties gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia du labai aukšto onkologinio laipsnio ŽPV tipai, o penki mažiau agresyvūs – dar 20-30 proc. atvejų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kasmet ŽPV sukeltu vėžiu suserga net 625 tūkst. moterų ir beveik 70 tūkst. vyrų.
„Žmogaus papilomavirusas nėra tokia liga, kaip sifilis ar žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), kuris vienareikšmiškai neštų mirtį, tačiau 5 proc. žmonių jis tampa itin pavojingas – virusas tampa lėtine infekcija, sukeliančia vėžinius susirgimus. Jei skaičiuotume tuos 5 proc. Lietuvoje, ŽPV sukelta lėtine infekcija susirgtų 135 tūkst. žmonių – tai kaip visa Marijampolė ir Panevėžys“, – komentuoja gydytojas V. Morozovas.
Pasak jo, visi žmonės per gyvenimą susiduria bent su vienu iš 200 žmogaus papilomaviruso tipų, kurių poveikio sveikatai net nepajuntame ar lengvai persergame, tačiau tai imuninės sistemos „neištreniruoja“. Keturiolika iš ŽPV tipų yra aukštos onkogeninės rizikos, tad su kuo daugiau viruso tipų susiduriame, tuo didesnė tikimybė, kad susirgsime vėžiu.
„Užsikrėsti žmogaus papilomavirusu galima ne tik lytinių santykių, bet ir fizinio kontakto metu, pavyzdžiui, glamonėjantis ar bučiuojantis, kai yra gleivinės pažeidimų ir traumų. Tai visiškai nepriklauso nuo lytinės orientacijos ar sekso partnerių skaičiaus, tad jei kam atrodo, kad ŽPV rizika kyla tik homoseksualiems asmenims, visiškai klysta“, – pranešime spaudai pabrėžia gydytojas.
Atsisako pasitikrinti
Kaip viena iš prevencinių priemonių nuo ŽPV moterims yra taikoma patikra dėl gimdos kaklelio vėžio. Kas trejus metus 25–34 metų amžiaus moterims yra siūloma nemokamai pasitikrinti, ar nėra ikivėžinių pakitimų, o 35–59 metų – analogiška patikra siūloma kartą kas penkerius metus. Vis dėlto, ne visos moterys, ypač vyresnio amžiaus, pasinaudoja šia galimybe.
„Lietuvos gyventojai yra fatalistai, nes nenori prisiimti atsakomybės už savo sveikatą. Ar užsikrės ŽPV, ar susirgs vėžiu, nuo ko mirs – tegu sprendžia Aukščiausiasis. Tai ilgalaikė mūsų kultūros, moralės ir bažnyčios įtaka. Nuo baudžiavos laikų žmonės neturėjo galimybės nuspręsti už save, tada toks pat varžantis sovietmetis, ir dabar turime, ką turime – geriau mirs nežinioje, nei žinos, kuo serga“, – sako V. Morozovas.
Dar blogesnė situacija su vyrais – jiems nėra prevencinių patikrų dėl burnos ar išangės vėžio, tad sveikatos pasitikrinimas tampa asmeniniu pasirinkimu, o siūlomos programos, kaip storosios žarnos patikros testas, sunkiai sulaukia dėmesio.
„Jei moterys drovisi tirtis dėl gimdos kaklelio vėžio, vyrus praktiškai neįmanoma nuvaryti pas urologą ar proktologą. Sužino, kad reikia pasidaryti tepinėlį dėl išangės vėžio ar atnešti išmatų tyrimui dėl storosios žarnos vėžio, atsisako – neva nevyriška kažkur baksnoti, kaip čia dabar leis kažkam liesti „antrą galą“. Vėlgi, tai yra iš sovietmečio atėjusios kalėjimų kultūros suformuotas stereotipas“, – pastebi pašnekovas.
Vis dėlto, efektyviausia ŽPV prevencija – patikra ir skiepas. Šiuo metu pacientams siūloma vakcina nuo žmogaus papilomaviruso suteikia 95 proc. apsaugą. Kaip juokauja V. Morozovas, vienintelis šimtaprocentinis dalykas medicinoje yra tai, kad mes visi mirsime.
„Reikia ir tikrintis, ir skiepytis – vienas kitam neprieštarauja. Čia kaip su automobiliu – kas dvejus metus atliekame techninę apžiūrą, bet sėsdami už vairo užsisegame saugos diržus ir imamės kitų saugumo priemonių. Prieš skiepą nebūtina pasitikrinti, ar sergame ŽPV, jei pasiskiepijame nuo jo – tai realiai yra vienas saugiausių ir efektyviausių būdų išvengti rizikos, ir dvejonių, ar užsikrėtus ŽPV jis nepavirs onkologinės ligos diagnoze“, – pabrėžia V. Morozovas.
Trūksta informacijos
Nuo 2016 metų Lietuvoje 11 metų sulaukusios mergaitės skiepijamos nuo ŽPV pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, berniukams ši galimybė suteikta tik nuo šių metų vasario. Nors vaikų skiepijimas nuo žmogaus papilomaviruso tik įsibėgėja, gydytojo teigimu, dar užtruks, kol šiam skiepui pasiryš ir patys suaugusieji.
„Kuo anksčiau žmonės pasiskiepija nuo ŽPV, tuo mažesnė tikimybė, kad susirgs šiuo virusu. Tad nepasiskiepijus paauglystėje galima tai padaryti ir gerokai vėliau. Rekomenduojama pasiskiepyti nuo ŽPV iki 45 metų amžiaus, nes įprastai tai dar gana aktyvus amžius – neretai sulaukus 40 metų yra kuriamos antros šeimos, moterys taip pat vis vėliau gimdo. Be to, apsauga nuo ŽPV išlieka aktuali, net jei gyvenama su tuo pačiu partneriu visą gyvenimą. Deja, vis dar gajus įsitikinimas, kad pakanka tik pasitikrinti, o pasiskiepyti – nebūtina. Neretai atsisako skiepo nuo ŽPV tik todėl, kad trūksta informacijos – žmonės bijo to, ko nesupranta“, – sako V. Morozovas.
Pasak jo, išgirdus ŽPV diagnozę apie tai reikėtų informuoti ir esamą partnerį, kad šis irgi galėtų pasitikrinti arba tiesiog pasiskiepyti.
„Tikrai nėra taip, kad viskas, gyvenimas baigėsi. Diagnozavus ŽPV tiesiog reikėtų naudoti barjerines apsaugos priemones ir laikytis asmens higienos. Įprastai, jei yra kažkokie simptomai, taikomas vietinis gydymas, o vakcina nuo ŽPV tik sustiprina žmogaus imunitetą ir gali apsaugoti nuo pasikartojančių infekcijų ar kitų ŽPV viruso tipų. Vienintelis atvejis, kada vakcina jau nebepadės – kai jau yra nustatytas onkologinis susirgimas“, – paaiškina gydytojas.
