Paklausta apie tai, kada jaunimas pradeda seksualinį gyvenimą, gydytoja atsako, kad šiuo klausimu nesiskiriame nuo kitų Europos šalių, o kalbėdami apie vidurkį galime remtis tik anoniminėmis apklausomis.
„Vilniaus universitetas, Kauno klinikos dažnai atlieka tokius tyrimus ir faktiškai visada turime tą patį amžių, vidurkis – tarp 16-likos ir 17-likos metų. Atrodom labai panašiai kaip ir kitos Europos šalys, tik atrodom blogiau, kai lyginam abortų ir nėštumų skaičių paauglėms“, – sako specialistė.
Abortai ir apsisaugojimo būdai
Ž. Bumbulienė sako, kad skausmingiausia, kai kalbame apie abortus ypač jaunoms panelėms iki 14-likos metų: „Žinoma, tokie atvejai yra pavieniai. Kuo mergaitės vyresnės, tuo labiau skaičius kyla.
Labai aiškios statistikos nėra dėl to, kad tik valstybinės įstaigos gali pateikti tas statistikas, bet visgi mes kalbam apie šimtą, du šimtus abortų.“
Pasak gydytojos, Lietuvoje yra dedamos pastangos tam, kad dar mokykloje paaugliai būtų supažindinti su lytiniu ugdymu: „Atrodo, kad tikrai stengiamės pateikti informaciją jaunimui, bet ar iš tikrųjų moksleiviai gauna pakankamai informacijos? Sakyčiau, kad tikrai ne. Visgi tai priklauso nuo mokyklos, nuo to ar mokytojas sugeba perteikti, ar nori, ar išdrįsta tomis temomis kalbėti.“
Specialistė neslepia, kad apklausos rodo, jog paaugliai labiau pasitiki gydytojais nei mokytojais, tad informaciją turėtų teikti būtent gydytojas.
„Patys paaugliai renka informaciją būtent iš interneto, kuri, deja, ne visada patikima arba dažnai ne taip suprantama. Reikia papildomo paaiškinimo ir gaunasi taip, kad lygtais jie ir žino, bet kai paklausi, kaip gi reikėtų apsisaugoti, pasirodo, kad nelabai supranta tą informaciją“, – teigia Ž. Bumbulienė.
Skubi kontracepcija
Gydytoja sako, kad pagrindiniai apsisaugojimo metodai – spiralės, tabletės, žiedai, pleistrai, prezervatyvai ir, žinoma, skubi kontracepcija. Pastarąją specialistė skatina rinktis kaip įmanoma rečiau.
„Iš vienos pusės, jeigu jau tenka rinktis abortas ar skubioji kontracepcija, tai, žinoma, mes renkamės tabletę. Tabletės poveikis yra toks, kad ji atitolina ovuliaciją, taip sakant, ovuliacija neįvyks. Bet tam, kad taip būtų, reikia didesnio hormonų kiekio negu įprastose kontraceptinėse tabletėse.
Tačiau, jeigu jau ovuliacija įvyko, apvaisinimas įvyko, deja, bet nėštumas jau vystysis toliau. Jeigu tabletę mums teko panaudoti vieną kartą – nieko baisaus neįvyks, tuo labiau, kad skubiosios kontracepcijos tabletės yra vienintelės, parduodamos be recepto. Bet tokią kontracepciją galima naudoti tik labai retais atvejais, kai nepagalvojam, kad taip galėtų įvykti“, – pasakoja moteris.
Ž. Bumbulienė atskleidžia, kad dažnai vartojamos skubiosios kontracepcijos tabletės išbalansuoja mūsų hormoninę sistemą. Organizmui padaroma didelė žala ir ciklą tenka atstatinėti, kartais reikia kreiptis ir į gydytojus.
Pašnekovė tvirtina, kad ta paauglė, kuri rimtai žiūri į santykius ir žino apie kontracepcijos priemones, tikrai pasirinks saugesnį būdą ir tuo labiau, kad ji prieš tai tikrai nueis pas gydytoją ir pasitars, koks metodas jai būtų idealiausias: „Taip yra tada, kai galvojame apie lytinius santykius ir atsakingai į juos žiūrime. To ir reikėtų išmokyti mūsų jaunimą, dėl to ir reikalingas lytinis ugdymas, kad atsirastų atsakingumas.“
Hormoninės spiralės
Paauglėms visi apsisaugojimo būdai galimi, tačiau, anot specialistės, kyla klausimas, kuris gi būdas saugiausias ir geriausias?
„Anksčiau, kai mergina ištekėdavo, tada ir pradėdavo lytinį gyvenimą, tada ir atsirasdavo vaikas. Tai galėdavo būti ir 16-likos metų, ir 20-ties metų mergina. Dabar žmonės vaikus planuoja daug vėliau, tad ką daryti iki to laiko? Kaip padaryti, kad mergina liktų sveika ir vaisinga?
Ginekologai tai mato ir apie tai galvoja. Ir todėl, kai kalbėjome apie tai, kokį metodą reikėtų pasirinkti, mes išėjome iš idealaus metodo, nes yra tam tikras suvokimas kaip idealus kontraceptinis metodas. Tai yra šimtaprocentinis saugumas, efektyvumas nepriklauso nuo gydytojo, galima bet kada pradėti, bet kada nustoti, turi turėti ir papildomos naudos organizmui. Deja, tokios kontracepcijos paprasčiausiai nėra“, – tvirtina moteris.
Ž. Bumbulienė sako, kad didžiausias efektyvumo procentas – 99 procentai. Tokį saugumą užtikrina ilgalaikiai, nuo vartotojo nepriklausantys metodai.
„Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, gydytojas įveda spiralę ir nuo vartotojo jau nepriklauso, nes ji jau yra. Negalime ko nors užmiršti ar nepadaryti. O, pavyzdžiui, tabletę mes jau turėtume gerti kiekvieną dieną. Aš nepatikėsiu, kad nors kartą moterys, kurios tabletes vartojo, neužmiršo jų išgerti, nes tai tiesiog neįmanoma. Tuo labiau paauglės, kurios nepratusios taip gerti vaistus, jos pridaro daugybę klaidų“, – apie saugiausią metodą kalba gydytoja.
Įvedus spiralę, gali pasitaikyti du nėštumai iš tūkstančio, o vartojant tabletes – aštuoni nėštumai iš šimto. Todėl galvojant, koka metodas yra geriausias, svarbiausia atsižvelgti į jo efektyvumą.
