„Kažkaip svarsčiau nesiskiepyti, juk sezonas jau beveik pasibaigęs. Bet po to prisiminiau, kad esu sirgusi B grupės gripu vasarą, todėl nusprendžiau vakcinos nepraleisti. Atėjus skiepytis į vieną privačią laboratoriją, seselė man pasakė, kad protingai elgiuosi, skiepydamasi pavasarį, mat vakcina kainuoja pigiau, o ir vakcina galios metus“, – pasakoja Miglė.
Infektologas profesorius Alvydas Laiškonis teigia, kad toks seselės komentaras nebuvo visiškai tikslus, mat gripo virusas linkęs mutuoti ir kitą sezoną reikėtų naujos vakcinos.
„Manau, kad čia buvo neteisingai pasakyta, kadangi gripo vakcina yra sezoninė, jos veikimas išlieka maždaug pusei metų ir šiuo metu [pavasarį] skiepytis nėra jokios priežasties. Kada ateis nauja gripo epidemija, be abejo, gali būti nauja gripo vakcina ir tikrai pavasarį skiepas yra pavėluotas. Tai, mano manymu, sesutės komentaras buvo visiškai neatitinkantis“, – pastebi profesorius.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Visuomenės sveikatos specialistės Astos Skrickienės taip pat teigia, kad skiepytis nuo gripo vertėtų dar prieš gripo sezoną.
„Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja skiepytis viso gripo sezono metu ir tai geriausia atlikti – prieš gripo sezoną. Kadangi mūsų šalyje gripo sezonas jau pasibaigė bei sergančių gripu yra registruojami pavieniai atvejai, todėl rekomenduojame skiepytis prasidėjus naujam gripo sezonui. Primename, kad įprastai gripo sezonas prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę (spalio mėnuo) ir tęsiasi iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės (gegužės mėnuo)“, – teigia A. Skrickienė.
Tiesa, specialistė pažymi, kad gripo virusas cirkuliuoja visais metų laikais – net ir vasarą.
„Šiltuoju metu laikotarpiu yra registruojami pavieniai gripo atvejai, nes gripo virusas aplinkoje cirkuliuoja nuolat“, – pastebi specialistė.
Infektologas teigia, kad kiekvienais metais, pasibaigus gripo sezonui, iš karto pradedama analizuoti buvusio gripo sezono informacija ir bandoma prognozuoti, kas lauks kitais metais.
„Gripo virusas turi savybę mutuoti ir kiekvienais metais jis būna sudarytas iš trijų arba keturių komponentų, ir gali būti vienas arba du komponentai pasikeitę. Todėl kiekvienais metais, po to, kai praeina epidemija, surenkami visų šalių gripo viruso štamai, pasižiūrima, kurie dažniausiai buvo ir juos įtraukia į sekančių metų prognozę. O tų, kurių nebuvo, arba pasitaikydavo labai retai, vadinasi, jie jau apnyko ir kitiems metams juos išima.
Todėl kiekvienais metais maždaug apie kovo mėnesį, kai baigiasi epidemija, surenkami gripo štamai, per balandį yra išanalizuojama informacija, gegužėje pagaminama vakcina, birželį ir liepą ji išbandoma ant savanorių, ir jau rugpjūtį arba rugsėjį atsiranda nauja vakcina, kuri skirta tam sezonui. Tai čia jau yra tokia nusistovėjusi gripo vakcinos paruošimo tvarka“, – pasakoja infektologas.
A. Laiškonis teigia, kad vakcina dažniausia išbandoma su įvairių šalių savanoriais, nes kiekvienos šalies žmonių genetika yra šiek tiek skirtinga.
„Vakcinos išbandymams savanoriai pasirenkami labai įvairiai. Pirma šalis, kuri pagamina tą vakciną, ji kartais savanorius renkasi skirtingose šalyse, lietuvius renkasi taip pat, ir man pačiam yra tekę dalyvauti bandyme.
Įvairių šalių žmonės pasirenkami, nes genetiškai mes visi irgi šiek tiek skirtingi esame, ir kai suveda paskui duomenis, mato, kurioje šalyje vakcina aktyvesnė. Nes vakcina skirtingose populiacijose, skirtingai veiksminga, todėl kūrėjai stengiasi parinkti savanorius iš įvairių šalių“, – pasakoja profesorius.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad šį gripo sezoną nuo viruso mirė 11 žmonių.
