Ruošiant dirvą daržo augalų sėjai, pagrindiniai darbai yra kultivavimas ir frezavimas. Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) mokslininkės Danguolės Juškevičienės teigimu, paruošta dirva turi būti puri, smulkių trupinėlių struktūros, neperdžiūvusi, todėl jau pirmą gegužės dešimtadienį bus galima drąsiau pradėti sėją.
Pavasarinė daržovių sėja turi aiškią seką. Pirmiausia atvirame grunte pasėjamos šalnų nebijančios daržovės: vasariniai česnakai, žirniai, ropės, pastarnokai, petražolės, krapai, špinatai, ridikėliai. Jau dabar galima sėti morkas, burokėlius, svogūnus (iš sėklų), salotas. Pirmąjį–antrąjį gegužės dešimtadienį galima sodinti svogūnų sėjinukus, daugiagalvius svogūnus.
Tokiu laiku, anot D.Juškevičienės, šalnų rizika turėtų būti praėjusi. Vis dėlto agronomė siūlo dirvą pridengti agroplėvele. Ji ne tik neleidžia iš dirvos išgaruoti vandeniui, bet ir ją šildo. „Iškart po sėjos pridengti dirvą yra naudinga, nes po ja išlaikoma vienu kitu laipsniu aukštesnė temperatūra. Bet jeigu užslinks šalnos, sudygusių jautresnių žemesnei temperatūrai augalų agroplėvelė neapsaugos“, – tvirtina D.Juškevičienė.
Svarbus sėjos gylis
Labai svarbu parinkti ne tik tinkamą sėjos metą, bet ir sėklų gylį. Sėjos gylis priklauso nuo sėklos stambumo, dygimo energijos savybių, sėjos laiko, dirvos savybių. Pasėjus per giliai, sulėtėja sėklų dygimas arba jos išvis nedygsta, o jei pasėjama per sekliai, dirvos paviršius gali greitai išdžiūti ir sumažėja sėklų dygimo energija, augalai auga silpnesni. Sekliau galima sėti tuomet, kai dirvoje dar būna daugiau drėgmės – sėja pradedama ankščiau.
Smulkias sėklas (ropių, morkų) reikia įterpti į 1–2 cm gylį, vidutines (burokėlių, agurkų) – į 2–3 cm, o stambias (žirnių, pupų ir pupelių) – į 3–5 cm gylį. „Pupas ir pupeles jų augimo metu vertėtų apkaupti, nes joms labai kenkia vėjas“, – pataria agronomė.
Patikrinkite priešsėlį
Prieš sodinant svogūnų sėjinukus, LAMMC mokslininkė pataria juos profilaktiškai parą laiko išmirkyti kalio permanganato mišinyje. Jis turėtų būti neintensyvus, švelniai rožinės spalvos, kad nebūtų nudeginti augimo kūgeliai: „Tai yra tik profilaktika. Jei norime išvengti bakterinių ir grybinių puvinių sukėlėjų, būtina laikytis sėjomainos – neauginti toje pačioje vietoje, kur augo svogūnai ar kiti šios šeimos augalai (česnakai, porai).“
Anot jos, geras priešsėlis svogūnams – ankstyvieji kopūstai, ankstyvosios bulvės, morkos, pupiniai augalai, agurkai. Į tą patį lauką tos pačios šeimos daržovių atstovai, mokslininkės teigimu, turėtų grįžti ne dažniau kaip kas antri, treti metai.
D.Juškevičienė siūlo sėją suplanuoti iš anksto ir apgalvoti daržovių „kaimynus“. Kai kurios daržo augalų rūšys gali būti naudingoms kitoms atbaidant specifinius kenkėjus, pavyzdžiui, morkos augdamos šalia svogūnų atbaido svogūninę musę, kuri yra vienas žalingiausių kenkėjų svogūnams, o svogūnai gali apsaugoti augančias morkas nuo morkinės musės. Geri šalia augančių augalų deriniai – pomidorai ir kopūstai, agurkai ir krapai. Šalia morfobiologiškai smulkesnių augalų reikėtų nesodinti juos stelbiančių, aukštesnių daržovių.
Alyvos ir agurkai
Vienas iš didžiausių agurkų sėjos šauklių – pražydusios alyvos. Tačiau ar visuomet galime pasitikėti fenologiniu kalendoriumi klimato kaitos kontekste? Mokslininkė sutinka, kad orams tapus nepastoviems, kai kada augalai sužysta vienu metu, o kartais jų žydėjimo reikia kantriai palaukti. Tačiau ji mano, jog alyvų žiedai daržininkams vis dėlto turėtų būti svarbūs:
„Ką mums parodo pražydusios alyvos? Tai, kad dirvožemyje ir ore nusistovėjo tam tikra temperatūra, dirva įšilusi. Dėl to jų žydėjimas gali būti vienas iš rodiklių pradėti sėti agurkus“, – sako mokslininkė.
Monika Kazlauskaitė
