Garsi verslininkė Viktorija Siegel sako patyrusi fizinį smurtą, o Laurynas Suodaitis tvirtina niekada nesmurtavęs prieš vaiko motiną.
Jo teigimu, visa ši istorija apie galimą smurtą – gerai apgalvota ir sukurta, padedant teisininkų arba patarėjų iš šalies.
Atsakyti, kas iš tiesų tą vakarą vyko garsios poros namuose, be Viktorijos ir Lauryno, niekas negalės, tačiau pasidomėjome, ar apskritai Lietuvoje egzistuoja schemos, kai moterys, norėdamos išsiskirti su vyru, sukurpia gerai veikiančius planus ir kas būna vėliau.
Kalbintas advokatas sako, kad tai veikia ištisus metus ir jam ne kartą yra tekę susidurti su panašiais atvejais.
Kraupiausia – vaikų likimas
Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo garsaus advokato Valdemaro Bužinsko, ar jo ilgametėje praktikoje būta tokių šeimos modelių, kai vienas iš sutuoktinių imituoja smurtą, iškelia bylą kitam vien tam, kad nereikėtų dalintis turtu?
Pasak pašnekovo, per jo ilgametę darbo patirtį būta visko ir netrukus jis atskleis, kaip veikia schemos, tačiau iš pradžių jis patikina, kad kraupiausia tokiais atvejais – vaikai ir jų likimas.
„Juk tai, kas vyksta, anksčiau ar vėliau paliečia vaikus, paaugę jie supranta apie išgyventas tėvų skyrybas, krizes, todėl bendravimas su tėvais, ryšys labai apsunksta ir neretai visai išnyksta“, – sako advokatas.
Savo namuose vyras tampa svečiu
Ilgus metus advokatu dirbantis pašnekovas sako, kad analizuojant smurtą artimoje aplinkoje būtina atkreipti dėmesį į tam tikras aplinkybes: „Reikia žiūrėti, ar vyksta skyrybos, kuriuo metu įsiterpia galimo smurto epizodas.
Tai, kad vyrą po galimo smurto išvežė į areštinę, dar nereiškia, kad pinigų dalybos bus kitokios, tačiau svarbiausia čia pažinti schemą, kaip vyksta tokie įvykiai.
Jei vienas iš sutuoktinių nori skirtis, tai imitavus smurtą artimoje aplinkoje, kaip taisyklė, vyras pašalinamas iš šeimyninės aplinkos, taikant specialias kardomąsias priemones.
Jam uždraudžiama ateiti į savus namus, kurių šeimininkas neretai jis ir būna. Tuose namuose lieka gyventi žmona ir vaikas. Skyrybų laikas dėl, pavyzdžiui, turto dalybų, užsitęsia kelis metus arba ilgiau, todėl laikinosios priemonės pratęsiamos visam laikotarpiui.
Dar daugiau – vyksta vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir, kaip taisyklė, nustatoma gyventi su mama. Taigi, mama su vaiku lieka gyventi tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno, o vyrui lieka mokėti mokesčius už komunalines paslaugas, esamus turto mokesčius arba paskolą.
Jeigu vaiko bendravimas su tėčiu numatytas kartą per savaitę, vyras gali užsukti kaip svečias į savo namus, o jeigu nustatyta neutrali bendravimo aplinka, tikėtina, kad į savo namus vyras net negalės užeiti. Jam teks iš tolo žiūrėti į savo namo, už kurį moka įmokas, langus“, – patirtimi dalijasi advokatas V. Bužinskas.
Smurtui įrodyti užtenka pažymos
Jis sako, kad tokios istorijos – ne iš piršto laužtos, o schemos, kaip palikti vyrą be namų, iš tiesų egzistuoja. Pokalbio metu jis pateikia pavyzdžius ir apie tai, kaip galima imituoti smurtą ir kaltę suversti vyrui: „Atskirti, ar moteris susibraižė rankas pati šukomis, ar buvo sudraskyta, neįmanoma.
O kaip atskirti, ar veidas nubrozdintas patrynus į sieną ar būta smūgio? Kartais tokiam faktui konstatuoti pakanka medicininės pažymos.
Jeigu ir daromos ekspertizės, tai dažniausiai jos konstatuoja sužalojimo mastą ir tuo pačiu daroma tikėtina išvada, kad šie sužalojimai padaryti tokiomis aplinkybėmis kaip nurodo nukentėjusioji.
Žinoma, vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau kadangi paprastai galimas smurtas vyko itin uždarome aplinkoje, kurioje nebuvo liudininkų, tikėtina, kad toks fonas gali atrodyti labai tikroviškai.
Tiesa, paprastai, veikiant pagal schemas, vėliau atsiranda liudininkai, galimos draugės, kurios pasakys, kad vyras buvo linkęs smurtauti, būta polinkio ir pan.“
Atskleidė moterų planą
Advokatas pabrėžia, kad visais atvejais, prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, itin svarbu išlaikyti nekaltumo prezumpciją. „Tyrimas turi būti objektyvus ir pasakyti, kas kaltas, nepabaigus jo, neįmanoma, nes tai visais atvejais pažeis nekaltumo prezumpcijos principą.
Reikia pastebėti, kad viešumas yra vienas iš elementų tokiose bylose, kuris padeda suformuoti nuomonę. Net jeigu vėliau paaiškės ir kitokia tiesa, tai ji jau paaiškės tyliai ir bus nebeįdomi“, – pastebi pašnekovas.
Galimu smurtu kaltinamas vyras dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo paprastai negali atskleisti tam tikrų detalių, o kita pusė, pasak advokato, paprastai ima abstrakčiai kalbėti apie smurto problemą globaliu mastu.
„Paprastai moterys, turinčios planą, viešai kalba apie smurtą, šneka apie kitas moteris ir smurto problematiką, kad pasiektų kuo daugiau auditorijos, kuri galimai su tuo susidūrė. Tai vadinamasis jausmų sužadinimas ir tuo pačiu bandymas išvengti komentuoti ikiteisminio tyrimo duomenis“, – sako V.Bužinskas.
Dažniausiai padeda profesionalai
Taip pat jis pastebi, kad tokie planai ir schemos neatsitinka paprastai – dažnai yra samdomi advokatai, patarėjai, kurie galėtų padėti: „Analizuojant schemas matosi labai svarbus ir kruopštus kompetetingų asmenų įdirbis, viską būna išdiskutuota, apkalbėta taip, kad nebūtų daroma klaidų.
Paprastas žmogus kažin ar sugalvos imtis tokių strategijų pats.“
Vis tik, pasak kalbinto advokato, jeigu įrodoma, kad smurtas egzistavo, jis turi būti griežtai įvertintas, o kaltininkas turi neišvengti bausmės.
Kadangi ne , tai ir sugalvojo planą slavių šeima. Tam jos gabios . Vis galvodavau , kaip protingas vyras pasimauna ant tokio tuščio mėsos gabalo.
