Anot etnologo Liberto Klimkos, jei diena karšta, tolimesnėje ateityje nusimatys šaltis.
„Šiandien Aukštaitijoje labai gražus rytas yra, saulėtas. Oninės ir Jokūbinės paprastai yra naudojamas numatymui tokių tolimesnių orų. Tai va, sako, jei per Onines, o jos yra rugiapjūtės pabaigtuvės, jei tai yra saulėta, graži ir karšta diena, tai žiema bus gili ir šalta. Jei šiandien lytų didesnę dienos pusę, tai sakoma, kad ruduo irgi turėtų būti lietingas. Tokie spėjimai visad būdavo“, – sako L. Klimka.
Apie artimiausių savaičių orus rodo maži gamtos reiškiniai
Profesorius sako, kad iš kitų gamtos reiškinių galima numatyti orus artimiausiomis dienomis ar savaitėmis.
„Artimesnius orus iš Oninių spėdavo pagal mažiau reikšmingus gamtos reiškinius – pavyzdžiui, pagal varnėnų būriavimąsi, jei varnėnai nesusimetė ir neatskrido dideli būriai. Jei taip įvyko, tai reiškia, kad geras oras pasilaikys kurį laiką. Vieversys virš laukų šiomis dienomis nustoja čirenti, varlėms nuo rugiapjūtės „užauga“ nasrai – jos nebekurkia“, – pasakoja etnologas.
Šią dieną pravartu stebėti ir vabzdžius.
„Taip pat ir vabzdžius labai stebėdavo šią dieną, pavyzdžiui, ar skruzdės šiandien skraidyt renkasi. Tai irgi reikšdavo gerus orus kurį laiką. Taip pat didieji žiogai vakarais čirpia nepavargdami“, – sako profesorius.
Rugiapjūtės pabaigtuvių tradicijos
Profesorius primena, kad Oninių proga būdavo rengiama daug švenčių – vardinių, tradicinių bei darbų pabaigos minėjimo.
„Per Onines, kadangi anksčiau šis vardas buvo labai populiarus, tai daug vardinių švenčių būdavo. Kadangi rugiapjūtės pabaigtuvės šią dieną, tai su rugiapjūte susijusios šventės būdavo rengiamos. Iki mūsų laikų beveik dar yra išlikęs Pabaigtuvų vainiko pynimas ir atnešimas šeimininkui su oracijomis visokiomis. Taip pat ir pasakojimai apie rugį, kaip jis žiemą kentėjo šaltį“, – kalba jis.
Profesoriaus teigimu, senovėje papročiai buvo gilesni – rugių laukuose būdavo pinami vadinamieji „jievarai“, tradiciškai pinami vainikai būdavo nešami šeimininkui.
„Senovėje būdavo dar įdomesni papročiai – jievaro pynimas rugių lauke. Tai buvo tarsi gyvybės medžio tarsi miniatiūrinis atkūrimas. Iš nenupjautų rugių saujos lauke nupindavo tokią kasą ir tiesiog palikdavo. Rytų Aukštaitijoje būdavo palikdavo nenupjautą rugių kuokštą ir papuošdavo jį gėlėmis, sakydavo, kad ten – javinės dvasia.“
Profesorius primena, kad Oninių metu diena nuo Joninių jau būna sutrumpėjusi viena valanda. Senovėje buvo garbinamas ir rugys, nešantis duoną, ir būdavo švenčiama diena, per kurią baigiasi didžiausi ir svarbiausi vasaros darbai.
