Galiūno gyvenimas nėra kaip įprasto žmogaus. Tokie žmonės kaip Žydrūnas Savickas turi savų problemų pasaulyje su kuriomis kiti dažniausiai nesusiduria. 13 kartų pasaulio galiūnų čempionu tapęs 45-erių lietuvis paatviravo apie problemas kasdienybėje.
„Apie nepatogumus negalvoju, nes tiesiog prie jų prisitaikau. Jei norėsi, prie bet ko prisikabinsi, kaip sakoma. Aišku, su drabužiais yra problemų, nes siuvama mažesniems žmonėms.
Šiais laikais yra pakankamai daug didelių žmonių, tai yra siuvamų ir tokių drabužių. Esu ir ambasadorius vienos įmonės tokių rūbų, tai mane aprengia nuo galvos iki kojų.
Kartais kokioje šalyje svečiuojantis važiuoti taksi nepatogu. Jei keli galiūnai sumąstome pasivažinėti po miestą, tai vietos vairuotojui nelieka (juokiasi)“, – juokavo profesionalus atletas.
Žinoma, kaip ir kiekvienoje sporto šakoje reikalingas tam tikras įdirbis. Krepšininkai ar futbolininkai iki nuobodybės kartoja tą pačią rutiną norėdami tapti geresniais.
Tam, kad taptum stipriausiu žmogumi pasaulyje reikalinga ne tik treniruotis, bet ir apgalvotai maitintis.
„Varžybų dieną mitybos režimas nėra toks svarbus. Tada valgai daugiau angliavandenių, elektrolitų, mineralų. Per varžybas netenki daug skysčių, daug prakaituoji, traukia raumenis ir išdžiuvęs gali gauti traumą.
Pasiruošimo periodu galiūnų sporte yra labai svarbu priaugti kūno masės. Ji turi daug įtakos jėgai. Jei nori būti stiprus, atrodyti gražiai sudėtinga. Valgant sveikai ir teisingai svoris praktiškai neauga, o prieš varžybas reikia bent 10-15 kilogramų priaugti. Reikia valgyti labai kaloringą maistą, tinka ir picos, bulviniai patiekalai, mėsainiai.
Taip ir reguliuoji – prieš varžybas augini svorį, o po jų – meti. Stengiuosi ir kontroliuoti sveiką gyvenseną“, – pasakojo Ž. Savickas.
Apie savo karjerą pasakojęs Ž. Savickas savo CV priblokštų ne vieną jauną ir motyvuotą galiūną: 13 kartų pasaulio galiūnų čempionas, 8 kartus laimėjo „Arnold Strongman Classic“ turnyrą ir pasiekė dešimtis pasaulio rekordų įvairiose rungtyse.
Tiesa, neišvengiama dalis tokio atsidavimo sportui – traumos. Ž. Savickas papasakojo savo patirtį, kaip žmogus gali numoti ranką į vis gilėjančias sveikatos problemas.
„Kad turiu kaklo traumą 2015-aisiais supratau tik po metų. Man skaudėjo kaklą, aš tęsiau treniruotes ir laimėjau Arnoldo turnyrą. Norėjau pagerinti pasaulio rekordą, nors jį ir turėjau, bet norėjosi jį dar labiau užtvirtinti.
Pasiruošimas nebuvo toks, kaip planavau. Viską, atrodo, dariau tą patį, bet jėga nedidėja. Atėjus į vieną treniruotę nebegalėjau 100 kilogramų iškelti ir nesupratau, kas vyksta. Po savaitės mano atrofavo visi kairės raumenys ir pasirodė, kad prieš metus buvo stipriai užspausti visi nervai kakle.
Momentaliai atsijungė visi kairės pusės raumenys. Po keturių mėnesių galvojau, kad jau būsiu pasveikęs, bet paaiškėjo, kad reikės bent metų, dviejų. Sportavau kaip niekada. Viena treniruotė ir dar dvi reabilitacinės, mankštos, masažai.
Visada buvau profesionalas, bet užsiėmiau ir kitais dalykais, nes laiko buvo daug. Šitoje reabilitacijoje buvau dar didesnio profesionalumo“ – savo pavyzdį pateikė stipriausias pasaulio žmogus.
Lietuvio karjeroje labai smarkiai į atmintį įsirėžė pats pirmasis „Arnold Strongman Classic“ turnyras, kuriame jis sutiko patį Arnoldą Švarcnegerį: „Įsimintiniausias momentas karjeroje pirmasis „Arnold Classic“ turnyro laimėjimas. Tam kartui tai buvo labai daug – pirmą kartą patekau į tokio rango turnyrą, sutikau Arnoldą Švarcnegerį, kuris vienas mano autoritetų“.
Plačiau – laidoje „Nematoma pusė“, kurioje Ž. Savickas papasakojo apie savo karjerą ir kitus su galiūnu sportu susijusius dalykus.