Mokslų daktaras, knygų autorius bei Prancūzijos meno ir literatūros ordino riteris Eugenijus Skerstonas teigia, kad tikrai gali. Dalinamės mūsų pašnekovo mintimis apie grožio ir sveikatos sąsajas.
Visuomet, o ypač dabar yra daug kalbama apie grožio suvokimą. Kodėl žmogaus išvaizda yra toks aktualus klausimas?
Iš tiesų žmonės yra vienintelės protingos būtybės žemėje, turinčios tam tikrus instinktus. Vienas iš jų – domėjimasis kitais. Žmogus žmogui yra be galo įdomus. Tačiau per tai mes pradedame pažinti ir save. Lygindami savo tapatybę su kitų, jau sąmoningame amžiuje pradedame kurti savivaizdį, konstruojame suvokimą, kokie esame mes ir kokie kiti mus supantys žmonės, kaip mes patys atrodome jų akimis.
O jei kalbame apie žmogaus vidų? Kokį poveikį sveikatai ir savijautai turi nepasitenkinimas savo išvaizda?
Vieną kartą man teko būti liudininku labai įdomios scenos, kuomet jaunos mergaitės paklausė kuo norėtų būti. Ji atsakė, kad norėtų tapti Ariana Grande (JAV dainininkė ir aktorė). Neabejoju, kad dauguma merginų svajojo būti madonomis ir panašiai. Tačiau iš kur tai atsiranda?
Žmogui dažnai atrodo, kad jei jis įsigyvens į kitą, taps kitu asmeniu, ne savimi, atsisakys savo tapatybės – tai bus kelias į sėkmę. Kiti pradės juo domėtis, žiūrėti. Šita iliuzija irgi yra kuriama aplinkos, plačiąja prasme. Žmonės nepatenkinti savo tapatumu, savo išvaizda, pradeda ją keisti bei kompensuoti daiktais. Tai irgi kyla iš vaikystės. Labai gaila, bet tėvai neskatina savo vaikų pamilti save tokius, kokie jie yra. Būtina sakyti vaikui, kad toks, koks tu esi, yra labai vertinga. Kuomet vaikas girdi žodžius „šito drabužio nedrįsk vilktis, vilkis aną“, net nepagalvojame, kad tokiu būdu ne auklėjame, o užmušame jo savikūros procesą ir kūrybingumą, savastį.
Visą interviu skaitykite ČIA.
