Etiketo specialistas Giedrius Drukteinis naujienų portalui tv3.lt daugiau papasakojo, ką reiškia pasirinkta geltona spalva, pasirodymo elementai ir kaip Lietuvos pasirodymas atrodo bendrame kontekste.
Pasirinkta ryški geltona aprangos spalva turi reikšmę, kuri šiomis dienomis, kai gyvename pandemijos sūkuryje, o saulė nelepina, yra tikras pozityvo užtaisas.
„Tradiciškai, aišku, kaip ir Saulės spalva, visada simbolizuoja optimizmą, šviesą. Sakyčiau, buvo penkios saulytės scenoje. Dabar nuotaikos visos Europos yra tokios tamsios ir niūrios, tai, man atrodo, tikrai „The Roop“ komanda bent jau taip nušvietė tą tamsią ir niūrią padangę.“
Siunčia žinutę pasauliui
G. Drukteinis teigia, kad ryški geltona – puikus sprendimas, tačiau reikėtų nepamiršti, kad visa tai – šou verslas, o ten ir taisyklės kiek kitokios nei kasdienybėje.
„Kalbam apie šou verslą, ten taisyklės yra kiek kitokios negu mūsų kasdieninei arba formaliai aprangai. Į sceną žmonės eina tam, kad atrodytų ryškiai, išsiskiriančiai, neįprastai, nekasdieniškai. Aš tai tik už tokius eksperimentus, ypač scenoje“, – aiškino etiketo specialistas.
Komandos stiliuje netrūko ir neįprastų sprendimų – Vaidotas Valiukevičius į sceną žengė su aukštakulniais, kilimu žingsniavo pasipuošęs sijonu. Tam visam pasauliui parodėme, kad Lietuva – atvira šalis, kurioje po Saule vietą randa kiekvienas.
„Šou verslo atstovai, jie dar nebūtinai atspindi visos valstybės visuomenės požiūrį. Šou verslo žmonėms daug kas yra atleidžiama, kaip ir futbolininkams arba kitų užsiėmimų atstovams, ar tatuiruotes, ar orientaciją, ar propaguojamą gyvenimo būdą.
Tai, kad mes, na, sakykime, pasiuntėm tokį įvaizdį į tą šalį, aišku, rodo visam pasauliui, kad mes esam tolerantiški, mes irgi turime visko, esame spalvinga visuomenė. Visko yra, yra ir konservatyvių, ir liberalių arba ultraliberalių žmonių. Kaip ir mūsų Seimas – yra ir Gražulis, yra ir Raskevičius. Visi randa savo vietą Lietuvoje, nepriklausomai nuo savo odos spalvos, religijos arba orientacijos“, – apie siunčiamą žinutę pasakojo G. Drukteinis.
„The Roop“ komanda – įvairi, o geriau įsižiūrėjus į pasirodymą galima įžvelgti ir žinutę kiekvienam būti savimi ir daryti tai, ką mylime, nevaržyti savęs.
„Tiems, kas nori tą žinutę įžvelgti, aišku, galima ją įžvelgti. Pavyzdžiui, vienas iš šokėjų buvo, tarkim, apkūnus, neatitinkantis atletiško, raumeningo šokėjo sceninio įvaizdžio, irgi galima įžvelgti tame žinutę, kad kiekvienas gali šokti, kiekvienas turi teisę šokti, kiekvienas turi savo gerbėjų ir taip toliau. Bet čia, man atrodo, yra kiekvieno absoliučiai asmeninis reikalas, ką mes norim matyti.“
Tačiau ekspertas turi pastabų dėl vienos detalės, kurią pastebėjo tik akyliausi – šypsenos, kuri pasaulinio lygio scenoje turi būti nepriekaištinga. Prieš kameras išryškėja visi netobulumai, o G. Drukteiniui tai ir krito į akį.
„Aš turėčiau tikrai priekaištų dėl dantų. Man kažkaip vis tiek, atrodo, žmonės investuoja į daug ką, bet ne į savo dantis. Ir ypač dainininkams, kai jie dažnai mėgsta dainuoti užvertę galvą, plačiai išsižioję ir ten pradeda matytis plombos visokios, trūkstami dantys ir visa kita, iš tikrųjų, išėjus į tokio lygio sceną, kai tave mato visas pasaulis, reiktų šį bei tą dar pakoreguoti, kad atrodytum idealiai“, – pasakojo specialistas.
Nuo kitų šalių neatsiliekame
Ko gero, ne vienas lietuvis jau išmoko gestus, kuriuos „Eurovizijos“ pasirodyme demonstruoja „The Roop“ lyderis Vaidotas Valiukevičius. Ne kiekvienam pavyksta taip puikiai valdyti pirštus, bet tikrai ne vienas yra bandęs gestą ištobulinti. Tiesioginės transliacijos metu paaiškinta, kokia to reikšmė – „Eurovizija“, tačiau galima įžvelgti ir gilesnę potekstę.
„Oratorystės mene yra labai aiškiai pasakyta, kad oratorius turi judėti. Kiekvienas judantis žmogus atkreipia labiau į save dėmesį negu statiškai kalbanti galva ar statiškai scenoje stovintis kažkoks dainininkas ar kitas atlikėjas. Tas yra labai teisingas, ne naujas, jau nuo Antikos laikų žinomas elgesio elementas.
Visa gestikuliacija, artikuliacija visada prideda šarmo, parodo paprastą dalyką – kad tas žmogus yra gyvas, jis yra įsijautęs, energingas, kiekviena savo kūno dalimi siunčia kažkokią žinutę, sako, kad aš esu gyvas, judu, džiaugiuosi gyvenimu, myliu žmones“, – paaiškino G. Drukteinis.
Lietuvių komanda išsiskiria ir savo veidų išraiškingumu – pasirodymo metu matome ne vieną mimiką, emocijas visos „The Roop“ komandos veiduose. Mums tai gali pasirodyti kaip pasimaivymas, tačiau pripažinkime – kiekvienas dienos eigoje rodome emocijas savo veide.
„Tai, ką paprasti žmonės, nesantys ant scenos, vadina maivymusi, ekrane ar scenoje tai yra meninė išraiška, kažkoks meninis sprendimas. Mes irgi, galima sakyti, per dieną pasimaivom gal net iki poros tūkstančių kartų, demonstruodami nustebimą, pyktį, pašaipą. Maivymasis yra tiesiog natūrali mūsų veido reakcija į tuo metu jaučiamas emocijas. Bet šou versle tai yra dar ir šou elementas.“
Paklaustas, kaip Lietuva atrodo bendrame „Eurovizijos“ kontekste tarp pirmojo pusfinalio pasirodymų, G. Drukteinis neslepia – šiemet jis džiaugiasi šalies pasirodymu, o „Discoteque“ melodiją niūniuoja visą dieną.
„Labai gerai, man atrodo, kad jau tikrai, po „The Roop“ visi pasirodę atlikėjai rūkė kampe ir barstė pelenus sau ant batų. Niekas mūsų nesugebėjo perspjauti, belieka dabar linkėti sėkmės finale. Tikrai, aš net pats, jau atrodo, atsibodusi „Eurovizija“ ir mūsų amžinos nesėkmės, bet šį sykį net aš jaučiu tokį pakylėjimą krūtinėj“, – atviravo ir džiugesio neslėpė etiketo specialistas.
