Giedriaus teigimu, fenotipolgija remiasi fiziologija, t. y., kaip konkretus biologinis objektas su tam tikromis genetiškai išreikštomis charakteristikomis elgsis tam tikroje aplinkoje esant tam tikroms, stresinėmis situacijomis ir kokie galimi įvykių variantai.
„Dar kartą pabrėšiu, kad fenotipologija, tai nėra astrologija, kur sąlyginai tiksliai skaičiuojami įvykių variantai priklausomai nuo žvaigždžių išsidėstymo tam tikru periodu“, – teigia jis.
Fenotipologas sako, kad apie žmones sprendžia ne iš veido, o iš išoriškai matomų genetiškai nulemtų parametrų, kaip vizualiai matomi specifiniai anatominiai, t. y., genetiškai nulemti, išoriniai požymiai bei mimikų.
„Analizuojami tokie statiniai vizualiai matomi parametrai, kaip kaukolės forma, ausų, akių, lūpų, žandikaulio ir kiti galvos srityje bei visame kūne (žmogaus ūgis, plaštakų dydis, pirštų ilgis).
Iš požymių, kuriuos suformavo auklėjimas, aplinka bei žmogaus gyvenimo aplinkybės, jo pasirinkimai, ir šie požymiai yra matomi mimikoje bei žmogaus energetikoje“, – pasakoja G. Švetkauskas.
Išanalizavo Gitaną Nausėdą
Vyras sako, kad G. Nausėda konceptualas, strategas, ideologas. Eksperto teigimu, atsargumas, kuris išreikštas G. Nausėdos charakteryje, dar labiau stiprina jo intelektines savybes, nes žmogus linkęs pagalvoti prieš darydamas.
„Kodėl konceptualas strategas? Todėl, kad labai stiprios intelektinės – analitinės – loginės savybės (intelektiniai duomenys – fantastiški). Kai žmogus yra atsargus, atsiranda intuityvus noras daugiau pagalvoti, apsvarstyti, nei iškart pulti daryti.
G. Nausėdai pinigai nėra esminis motyvas užsiimti kokia nors veikla, įskaitant ir prezidentavimą. „Supraskite teisingai, visiems žmonėms sociume reikia pinigų, tačiau pragmatiškiems žmonėms tik pinigai ir terūpi.
Prasmės ieškantiems žmonėms pinigai reikalingi, bet jie nėra motyvas užsiimti bet kokia veikla dėl finansinės naudos. G. Nausėdai yra labai svarbu pati esmė, prasmė, o iš to kyla ideologiškumo komponentė charakteryje“, – pasakoja jis.
Fenotipologas sako, kad taip pat G. Nausėda viduje yra nelankstus, t. y., nelinkęs derintis prie greitai besikeičiančių aplinkybių (tai jam kelia stresą) ir yra pakankamai stabilaus – galingo charakterio, t. y., tokie žmonės neužsiima smulkmėmis, jiems norisi maštabiškesnio dydžio projektų.
„Tai dar labiau prisideda prie to, kad G. Nausėda yra ne taktikas, o labiau strategiškai mąstantis žmogus. Taip vadinama gražbylystė (gebėjimas gražiai komunikuoti balsu, tarsi groti muzikiniu instrumentu), estetikos pojūtis bei geros komunikatoriaus savybės ir pasąmoningas autoriteto siekis leidžia žmogui su tokia charakteristikų kombinacija brėžti (pasakoti) kitiems gražias, estetiškas vizijas“, – pasakoja vyras.
G. Švetkauskas sako, kad G. Nausėda yra smegenų centras, kuriam daugiau tinka svarstyti, konceptualizuoti, strateguoti, analizuoti.
„Kad būtų geri praktiniai rezultatai veikloje, reikia geros, G.Nausėdos vizijas įgyvendinančios, komandos. Prezidento rolėje gali atsidurti ir silpnesnes intelektines savybes turintis žmogus, kuris veiklus ir ūkiškas.
Tada jam gali trūkti idėjų, ką įgyvendinti. G. Nausėdos atveju – reikia geros, prezidento pažadus vykdančios komandos, nes G. Nausėdos intelektas ir taip stiprus“, – sako jis.
