„Vos gavęs NHS kvietimą skiepytis nuo koronaviruso, 73-metų tėtis suplėšė laišką ir išmetė, o man pasakė: „Nesiskiepysiu. Nepasitikiu ir man jos nereikia“.
Mane nustebino jo reakcija, jaučiausi nusiminusi ir įskaudinta. Aš noriu skiepytis, nes vakcina saugi, o privalumų tikrai daugiau nei trūkumų. Mane supykdė jo požiūris, nes jis tiesiog atsisako suprasti vakcinos svarbą. Pavargau jį įtikinėti.
Mano tėtis išgarsėjo pandemijos pradžioje ir buvo žiniasklaidos pramintas „Šokinėjančiu sikhu“, kai kvietė žmones likti aktyviais ir jiems pavyko surinkti daug lėšų Nacionalinei Sveikatos apsaugos sistemai (NHS) remti. Už tai jis buvo apdovanotas karališkuoju MBE ordinu, todėl man labai sunku suprasti, kodėl jis atsisako vakcinos.
Aš jo paklausiau: „Tėti, tu surinkai tiek lėšų NHS, sakai, kad sistema pasitiki, bet kodėl vakcinos nenori?“.
Jis tiesiog papurtė galvą ir nuėjo murmėdamas, kad jam jos nereikia, kad nėra tikras, jog vakcina jį apsaugos, taigi verčiau jis pats pasirūpins savo sveikata, vengdamas artimo kontakto su aplinkiniais. Mano tėtis vengia vaistų, bet aš esu tikra, kad jam būtina pasiskiepyti. Tėtis mėgsta bėgioti parke, lankytis maldos namuose, taigi lankosi ten, kur lengva užsikrėsti COVID-19. Skiepas garantuotų ne tik jo, bet ir mūsų saugumą.
Mano mamai 70, ji dirba oro uoste ir priklauso rizikos grupei dėl aukšto kraujospūdžio. Ji taip pat nenori skiepytis, bet kitos išeities neturi. Nesutarimai dėl skiepo sukėlė namuose įtampą, padaugėjo streso, po mano akimis susidarė juodi ratilai, nes aš dėl įtampos neišsimiegu.
Nuolat galvoju, kas bus, kai karantinas baigsis ir grįšim į normalesnį gyvenimą, o tėčiui tebegrės pavojus užsikrėsti. Greit skiepys ir mane, gal tada situacija pagerės, nors tėtis tam nepritaria teigdamas, kad ir be skiepo įmanoma apsisaugoti nuo viruso.
Galbūt, man pasiskiepijus, jei jausiuosi gerai ir nebus jokių pašalinių poveikių, jis apsigalvos, tačiau bijau, kad vilties nedaug. Tačiau jei mano savijauta po skiepo pablogės, jis tikrai prikaišios, kad „sakiau, kad vakcina nesaugi“. Tėtis visada pasikliauja tik savimi ir ignoruoja kitų patarimus. Bet aš neketinu nusileisti. Ne aš viena vargstu įtikinėdama tėvus skiepytis. Vasario mėnesį Britų Raudonasis Kryžius pradėjo kampaniją, kai iškilo problema, kad tamsesnės odos žmonėms viruso pasekmės rimtesnės.
Atlikus apklausą, paaiškėjo, kad tokiose bendruomenėse skleidžiama informacija, skatinanti nesiskiepyti. Tą patvirtina apklausos rezultatai – 62% nepritariančiųjų etninėse bendruomenėse, o šalies mastu 42%. Internete, socialiniuose tinkluose, vaizdo įrašuose raginama nesiskiepyti. Manau, kad kaip tik todėl mano tėtis maištauja prieš skiepus.
Apklausa atskleidė, kad etninėse bendruomenėse žmonės gauna dvigubai daugiau informacijos iš draugų ar šeimos narių ir linkę labiau pasitikėti jais, o ne oficialiai platinama informacija apie vakciną. Taigi, šeimos daro lemiamą įtaką sprendimui skiepytis, todėl būtina, kad, nepaisant priešiškos reakcijos, šeimos nariai nenuleistų rankų ir, remdamiesi faktais, toliau kalbėtų su šeimos nariais apie skiepijimosi svarbą.
Nepaliaukite kalbėti su tėvais, paprašykite, kad šeimos gydytojas pasikalbėtų su jais. Aš pati paprašiau pažįstamos slaugytojos, kurią mano tėtis nepaprastai gerbia, paskambinti jam ir pasikalbėti. Vis daugiau žmonių jau gavo skiepus, paprašykite jų pasidalinti savo patirtimi. Aš stipriai baiminuosi, jei tėtis užsikrės, jis tikrai atsisakys vykti į ligoninę. Nes jo įsitikinimu, mirtis ateina tada, kai jai dera ateiti, tad aplinkiniams nereikia dėl to pergyventi.
Bijau, kad mūsų santykiai ateityje gali dar pablogėti. Nesutikus skiepytis, jis negalės vykti atostogų ar lankytis kitur. Bet aš nenuleidžiu rankų ir tikiu, kad galiausiai jis pasitikės vakcinos saugumu ir gyvenimas grįš į normalias vėžes. Tiesiog reikia daugiau laiko ir kantrybės“.
