Moteris pasmerkė savo mamą, kuri taip nekentė jos natūralios plaukų spalvos, kad privertė ją septynerius metus dažyti plaukus šviesiai.
Dabar 34-erių metų moteris papasakojo, kaip būnant 12 metų mama ją vedė į kirpyklą, kad nudažytų plaukus, nes negalėjo pakęsti, kad jos dukra – raudonplaukė, rašo mirror.co.uk.
Būdama jauna ji manė, kad tai buvo „mamos ir dukros“ laikas, tačiau išvykusi mokytis į koledžą, kur nebereikėjo gyventi pagal mamos taisykles, ėmė dvejoti, ar tikrai į kirpyklą mama vesdavo vedina gerų ketinimų.
Plaukus vertė dažyti nuo 12 metų
„Reddit“ moteris rašė: „Kai man buvo 12 metų, mama pradėjo mane vesti į kirpyklą, kad man nudažytų plaukus. Man tokie dalykai nerūpėjo, be to, tokie poelgiai visiškai nebuvo jos kišenei, bet atrodė, kad jai tai svarbu, tarsi tai būtų „mamos ir dukros“ laikas ar kažkas panašaus, todėl visada sutikdavau ir per daug nė negalvodavau.
Turėjau šviesiai rausvus plaukus, o ji visada prašydavo, kad būtų daug šviesių sruogelių. Kai išvykau į koledžą, pati nesidažiau plaukų, nes man tai niekada nerūpėjo.“
Tačiau kai per atostogas grįždavo namo aplankyti mamos, ji ir vėl bandydavo nutempti ją į kirpyklą, kad pasišviesintų plaukus.
Ji pridūrė: „Buvo ataugę šaknys ir aš pasakiau, kad ne, aš nebenoriu, o jai prasidėjo absoliutus psichozės priepuolis ir ji vos nesudaužė automobilio. Sveiki, pavojaus varpai... Dabar aš jus girdžiu.“
Mamos poelgis nuliūdino
Mergina teigė, kad jai prireikė 19 metų suprasti, kad turi ne šviesiai rusvus, o ryškiai varinius plaukus. Ji pridūrė:
„Iki pilnametystės turėjau šviesiai rusvus plaukus. Dabar esu visiška raudonplaukė ir mano mama to nekenčia. Jau 15 metų esu laiminga raudonplaukė, bet iki šiol, kai aplankau gimines, jie vis dar sako: „O, matau vis dar esi raudonplaukė.“
Daugiau nei prieš dešimtmetį nustojau leisti jai keisti mano išvaizdą. Bet kokiu atveju geriau atrodau kaip raudonplaukė dėl savo odos atspalvio ir ji man labiau tinka, nes taip ir turi būti.
Bet jei mano mama mokėtų naudotis „Photoshop“ ar kitomis nuotraukų redagavimo programėlėmis, socialiniuose tinkluose ji absoliučiai vis dar bandytų mane parodyti kaip blondinę Barbę.
Nėra taip, kad jos nekenčiu, viskas nėra taip dramatiška. Tačiau pripažįstu, kad su ja kažkas labai negerai, ir džiaugiuosi, kad tai manęs nenuvedė iki valgymo sutrikimų ar panašių dalykų. Tai tarsi kažkokia kompulsyvi „dismorfija pagal įgaliojimą“, būdinga tokiems žmonėms, kaip ji, ir tai labai liūdina.“
Šis atviras moters pasakojimas sukėlė diskusiją internete – vieni gėdino jos mamą dėl „keistos“ šviesios plaukų spalvos manijos, kiti ją gyrė už tai, kad ji pasirinko nebedažyti plaukų ir toliau likti natūralia raudonplauke.
