„Pagrindinis plaučių vėžio rizikos veiksnys yra tabako rūkymas, sukeliantis apie 80-90 proc. susirgimų. Saugių cigarečių nėra – nesvarbu, kokias cigaretes rūko, rūkantysis turi žymiai didesnę riziką susirgti plaučių vėžiu nei nerūkantis. Taip pat susirgimo plaučių vėžiu rizika didėja dėl oro taršos, profesinių veiksmų ar organizmo polinkio sirgti šia onkologine liga“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė.
Plaučių vėžio simptomai
Pasak jos, paprastai daugelis plaučių vėžio sukeliamų klinikinių simptomų yra nespecifiniai ir pacientas į juos gali neatkreipti dėmesio, todėl dauguma kreipiasi į gydytoją tik tuomet, kai liga yra pažengusi, o simptomai tampa varginančiais ar nuolatiniais.
Gydytoja vardija dažniausiai pasitaikančius plaučių vėžio simptomus ir požymius: kosulys, svorio kritimas, dusulys, krūtinės skausmas, kraujo iškosėjimas, kaulų skausmas, karščiavimas, balso užkimimas ir silpnumas. Nepaisant ligos sudėtingumo, plaučių vėžio profilaktinės patikros programa, kuri padėtų nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, Lietuvoje nėra vykdoma.
Gydymas priklauso nuo daugelio faktorių
Pulmonologė pažymi, jog iki 20 a. antros pusės sergantys plaučių vėžiu išgyvendavo vos pusę metų. Atsiradus chemoterapijai platinos preparatais išgyvenamumas pailgėjo iki 9-10 mėnesių. 20 a. 9-ajame dešimtmetyje išplitusio plaučių vėžio gydymui buvo skiriami įvairūs chemoterapijos deriniai, kurių dėka pacientai išgyvendavo iki 12 mėnesių. Šiuo metu Europos šalyse pacientų sergančių plaučių vėžiu penkerių metų išgyvenamumas yra apie 15 proc., tuo tarpu Lietuvoje išgyvena tik apie 9-10 proc.
„Įtariant plaučių vėžį atliekami radiologiniai tyrimai – krūtinės ląstos rentgenografija ir kompiuterinė tomografija, retais atvejais – krūtinės ląstos magnetinis rezonansas. Koks gydymas bus paskirtas pacientui priklauso nuo daugelio faktorių. Jei onkologinė liga nėra išplitusi, visų pirmiausia sprendžiama dėl operacinio gydymo.
Negalint pašalinti plaučių vėžio chirurgiškai, skiriama chemoterapija kartu su radioterapija. Jei liga yra išplitusi į kitą plautį ar kitus organus, rekomenduojamas tik medikamentinis priešvėžinis gydymas“, – paaiškina Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė.
Taikinių terapija – kas tai?
Pasak gydytojos pulmonologės, tik 2008 metais, atsiradus taikinių terapijai, pradėtas naujas gydymo etapas, pakeitęs plaučių vėžio gydymo standartus. Šis gydymo būdas tikslingiau veikia pakitusias organizmo ląsteles ir turi mažiau nepageidaujamų reakcijų.
„Chemoterapijos pagrindinis veikimo principas – naikinti greitai besidauginančias vėžio ląsteles, įskaitant ir visas organizmo ląsteles. Toks „naikinimas“ turi ir minusų – chemoterapinių vaistų nepageidaujami poveikiai – virškinamojo trakto sutrikimas (pykinimas, vėmimas, viduriavimas), plaukų slinkimas, imuninės sistemos (kaulų čiulpų) slopinimas ir pan.“, – paaiškina gydytoja.
V. Gedvilaitės teigimu, taikinių terapija nuo chemoterapijos skiriasi tuo, jog gydymas nukreiptas tik į tam tikrą naviko ląstelių pakitimą. Navikai – mutavusios organizmo ląstelės, kurios nėra mums svetimos, bet turi pakitusių baltymų. Dėl šios priežasties taikinių terapija veikia tikslingai, ir sukelia mažiau nepageidaujamų reakcijų nei chemoterapija.
Kada skiriama taikinių terapija?
Pasak gydytojos V. Gedvilaitės, plaučių vėžys skirstomas į smulkių ląstelių ir nesmulkių ląstelių. Nesmulkių ląstelių plaučių vėžys (NSLPV) pagal ląstelių tipą yra skirstomas į: adenokarcinomą (liaukinis vėžys), plokščialąstelinę karcinomą, didelių ląstelių karcinomą, sarkomatoidinę karcinomą. Lietuvoje, NSLPV atveju, kai diagnozuotas neplokščialąstelinis vėžio tipas, papildomai yra atliekami genetiniai tyrimai.
Šie tyrimai gydančiam gydytojui leidžia parinkti tinkamiausią specifinį gydymą, suteikia daugiau informacijos apie pačią ligą bei jos eigą. Tokiems pacientams tiriamos EGFR (epidermio augimo faktoriaus receptoriaus) mutacijos ir ALK (anaplazinės limfomos kinazės) mutacijos.
ALK mutacijų aptinkamos 3-7 proc. ligonių. Nustačius mutaciją ir, jei liga yra išplitusi, skiriamas gydymas taikinių terapija. EGFR mutacijos randamos 10-15 proc. nesmulkių ląstelių plaučių vėžio atveju. Kai plaučių vėžys yra išplitęs ir nustatyta EGFR mutacija – skiriamas gydymas taikinių terapija.
„Taikinių terapija esant EGFR mutacijai yra pirmos, antros ir trečios kartos tirozino kinazės inhibitoriai (TKI). Lietuvoje yra kompensuojamas pirmos ir antros kartos TKI gydymas, deja trečios kartos tirozino kinazės inhibitorius pirmaeiliam gydymui nėra kompensuojamas.
Ši terapija įtvirtinta įvairių pasaulių šalių ir organizacijų gydymo protokoluose kaip efektyvus ir gerai toleruojamas plaučių vėžio gydymas. Tikėkimės, kad artimiausiu metu šis gydymas bus prieinamas ir Lietuvos pacientams kaip daugelyje kitų Europos šalių“, – pranešime spaudai pabrėžia gydytoja pulmonologė.
