„Tamsesnės apnašos, tamsios rudos dėmės ir pakitęs burnos mikrofloros balansas – požymiai, išduodantys vyno, kavos, gaiviųjų gėrimų ar cigarečių poveikį. Kita vertus, dantų spalva gali pakisti ir dėl rimtesnių problemų, pavyzdžiui, skrandžio veiklos sutrikimų: refliukso ar padidėjusio rūgštingumo. Todėl su pacientais visada pasikalbu, kad išsiaiškinčiau jų įpročius ir galimas sveikatos problemas, kurias atspindi dantų būklė“, – teigia A. Gečaitė. Pasak specialistės, jeigu paaiškėja, kad paciento nekamuoja skrandžio veiklos sutrikimai, tada dėmesys nukreipiamas į kitus veiksnius, kurie gali „nudažyti“ dantis.
Nuolatinių savo pacientų pomėgius žinanti burnos higienistė teigia, kad pastebėtų, jeigu rūkantysis atsisakytų cigarečių: „Įvertinu paciento dantų ir gleivinės būklę, atlieku burnos higieną, tada aptariame dantų valymo ypatumus. Jeigu pacientą pamatau po 3-4 mėnesių ir iš tiesų iš dantų galiu pasakyti, ar žmogus rūko ar yra metęs“.
Kaip sumažinti kavos ir arbatos poveikį?
Pasak A. Gečaitės, kuo daugiau žmogus rūko, valgo vyšnias ar mėlynes, geria raudoną vyną, mėgaujasi patiekalais su burokėliais ar balzaminiu actu, tuo labiau kinta jo dantų spalva, rašoma pranešime spaudai.
Pašnekovė priduria, kad kenčia ne tik kavą mėgstančių pacientų dantys – arbatos mėgėjai taip pat turėtų atkreipti dėmesį į karšto gėrimo poveikį. „Žalioji arba juodoji arbata ant dantų palieka ryškesnį apnašą negu juoda kava. Galbūt tai skamba keistai, bet pažvelkite į baltą puodelį, kuriame ilgiau pabuvo juodoji arbata – pamatysite tamsesnį ir sunkiau nuplaunamą patamsėjimą, lyginant su tokiu pat puodeliu, kuriame buvo kava“, – dalijasi specialistė.
Vadinasi, britai juodą arbatą tradiciškai geriantys su pienu labiau tausoja savo dantis? „Taip, arbata su pienu sumažina dažančiųjų medžiagų poveikį ir tam įrodyti net nereikia mokslinių tyrimų. Kita vertus, žmonėms, kurie nenori į arbatą pilti pieno, rekomenduočiau tiesiog išgėrus puodelį praskalauti burną vandeniu“, – sako A. Gečaitė.
Kulinarinės kelionės ir prancūziško vyno šventė – iššūkiai dantims
Pasak higienistės, neretai vien patiekalo spalva gali išduoti apie poveikį dantims. Lietuvos gyventojai vis aktyviau atranda naujus skonius ir patiekalus, kurie vieniems atgaivina kelionių įspūdžius, kitiems – padeda atrasti svetimą kultūrą, o tretiems yra tiesiog nauja kulinarinė patirtis. Įvairūs egzotiniai prieskoniai ir ingredientai Lietuvoje tampa vis geriau prieinami. Tad vis daugiau žmonių mūsų žino, kas yra, pavyzdžiui, karis – populiarus Indijos, Tailando ir kitų Azijos šalių patiekalas.
Bet kasdien mėgautis kariu nepatartina – ciberžolė ir kiti Azijos virtuvės prieskoniai turi daug pigmentų, kurie gali palikti rusvą apnašą ant dantų paviršiaus. Ne veltui kai kurios šeimininkės Lietuvoje ciberžolės milteliais sugeba nudažyti net Velykų margučius.
Beje, kiaušiniai Velykoms gali būti marginami ir raudonuoju vynu – pamirkyti per naktį jie įgyja tamsų atspalvį ir atrodo tarsi iš kosmoso.
O kad vynas gali nudažyti ir dantis geriausiai žino žmonės, kurie ragauja jauną božolė vyną. „Beaujolais nouveau“ tradicijai ištikimi prancūzai ir kitų šalių gyventojai jau po kelių gurkšnių gali įsitikinti, kad jaunas raudonas vynas pakeičia ne tik dantų, bet ir liežuvio bei lūpų spalvą.
Uogos tepa ne tik drabužius
Raudono vyno ir kitų dažančių maisto produktų ypač rekomenduojama dantų balinimo metu ir maždaug savaitę po balinimo. Specialistė atkreipia dėmesį, kad neretai žmonės nepagalvoja apie uogų poveikį šypsenos baltumui – vasarą ypač sunku atsilaikyti nesuvalgius saujos ką tik pririnktų mėlynių ar vienos kitos trešnės.
Apskritai, kad uogų poveikis dantims būtų mažesnis, pasimėgavus jomis reikėtų praskalauti burną vandeniu. Mėlynės, avietės ar vyšnios yra puikus antioksidantų šaltinis, vis dėlto juose gausu ir dažančiųjų medžiagų – uogos tepa ne tik drabužius. Savo ruožtu odontologai pažymi, kad dantų spalvą veikia ir iš uogų pagaminti produktai: sultys, uogienės, įvairūs pagardai. O smulkios uogų sėklos – dar viena priežastis nuolat naudoti dantų siūlą.
Vis dėlto žmonės valgyti uogų nėra įpratę taip dažnai, kaip, pavyzdžiui, kasdien gerti kavą, jau nekalbant apie rūkymą. Todėl ir mokslininkai įdėmiau netyrinėja uogų poveikio dantų emaliui, dentinui ar plombinėms medžiagoms.
Ką turėtų žinoti rūkantieji?
Turbūt kiekvienas rūkalius yra pastebėjęs, kaip gelsta dantys nuo cigarečių dūmų. Savo ruožtu cigarečių ir kitų tabako produktų poveikis, kitaip negu uogų, sulaukia nemažai mokslininkų dėmesio. Šveicarijoje neseniai atliktas laboratorinis tyrimas atskleidė, kaip dantis ir plombinės medžiagas per tris savaites paveikia skirtingi tabako produktai – tradicinės cigaretės ir kaitinamasis tabakas.
Mokslininkai laboratorijoje sugebėjo atkurti sąlygas, kurios susidaro žmogaus burnoje, kuris rūko arba kaitina tabaką. Tyrimui naudoti ortodontinių operacijų metu ištraukti dantys. Per eksperimentą jie nebuvo veikiami kitų dažančių medžiagų, tokių kaip maisto produktai ar gėrimai.
Tyrėjai pastebėjo, kad cigarečių dūmų veikiami dantys ženkliai pakeitė spalvą – parudavo ir patamsėjo tiek danties emalis bei dentinas, tiek plombos. Tuo tarpu kaitinamojo tabako aerozoliu veikiamų dantų ir plombų spalva kito žymiai mažiau ir šis poveikis nebuvo matomas plika akimi. Mokslininkai padarė išvadą, kad rūkant dantų spalva kito dėl degimo metu susidarančių dūmų, manoma, dėl juose esančių pigmentų.
Tačiau specialistai įspėja, kad cigarečių atsisakymas ir perėjimas prie kaitinamojo tabako gaminių nepadės atstatyti jau patamsėjusios dantų spalvos.
Žinios padeda išvengti klaidų
Baltesnio dantų atspalvio norintiems pacientams burnos higienistė A. Gečaitė siūlo išbandyti balinamąsias dantų pastas, tačiau šią priemonę naudoti ne dažniau kaip 1 ar 2 kartus per savaitę.
„Žinoma, balinamoji pasta neprilygs dantų balinimo procedūrai gydytojo kabinete, nes burnos higienistai naudoja specialius gelius, kuriuose esančio vandenilio peroksido koncentracija yra labai aukšta. O vaistinėje ar parduotuvėje įsigytos balinamosios dantų pastos nuo paprastų skiriasi tuo, kad padeda geriau nupoliruoti danties paviršių – sudėtyje esančios kietesnės dalelės gali bent iš dalies pašalinti tamsų apnašą“, – kalba A. Gečaitė. Prieš renkantis balinamąją dantų pastą ji pataria pasitarti su burnos higienos specialistu arba odontologu.
Taip pat specialistė atkreipia dėmesį į kai kurių žmonių įprotį valyti dantis iškart po valgio. Burnos higienistė paaiškina, kodėl verta neskubėti:
„Po valgio reikėtų palaukti maždaug pusvalandį, kol burnos pH (rūgščių ir šarmų pusiausvyra) vėl tampa normali – neutrali. Mat iškart po valgio burna dar kurį laiką padeda organizmui virškinti maiste esančius angliavandenius, todėl vyrauja rūgštinė terpė. Rūgštinė terpė veikia dantis: mineralai iš emalio pereina į seiles, kuriose mineralų koncentracija yra mažesnė. Dėl to dantų emalis plonėja ir minkštėja. Jeigu toks suminkštėjęs emalis yra mechaniškai veikiamas, trinamas šepetėliu, danties paviršius nusidėvi kur kas greičiau“.
Burnos higienistė A. Gečaitė akcentuoja, kad būtent žinios ir jomis pagrįsti pasirinkimai pacientams padeda geriau pasirūpinti dantų išvaizda ir būkle.
