Ėduonies priežastis – saldumynai
Daugelis vaikų nuolat girdi: „valgysi saldainius – suges dantukai“. Tik ar iš tiesų viskas taip?Išsiaiškinkime: paprastai saldus maistas – tai angliavandeniai. Jie iš tiesų yra svarbi dantų ėduonies vystymosi grandis, ir yra skirstomi į paprastuosius ir sudėtinguosius.
Organizmas lengvai įsisavina paprastuosius (monosacharidus): gliukozę ir fruktozę (yra beveik visuose produktuose), taip pat į disacharidus: sacharozę (vaisiais, daržovės, saldainiai, šokoladas, konditerijos gaminiai) ir laktozę (pieno produktai). Perdirbti juos daug fermentų nereikia. Visi jie lengvai nuplaunami vandeniu.
O štai polisacharidus (sudėtinguosius angliavandenius) organizmas skaidoma daug ilgiau: tai krakmolas (visi duonos gaminiai), glikogenas (mėsos produktai), celiuliozė (daržovės). Paprastai jie būna nesaldūs. Šie angliavandeniai pradedami skaidyti dar burnoje, todėl svarbu ne tik tai, kokius angliavandenius vartojame, bet ir kaip ilgai juos kramtome. Po valgio rekomenduojama maisto likučius išskalauti vandeniu.
Labai dažnai dantų ėduonis atsiranda tiems, kurie periodiškai pamiršta išsivalyti dantis, mėgsta prieš miegą saldžiai pavalgyti.
Išvada: saikingai mėgaukitės saldžiais gazuotais gėrimais, saldainiais ir pyragėliais, o po valgio būtinai išsiskalaukite burną. Įprastas sumuštinis ar bandelė gali pridaryti daugiau žalos nei šokoladas.
Kramtomoji guma saugo dantis nuo ėduonies
Taip sako reklama. Kramtyti gumą reikia tik po valgio, tačiau ne ilgiau kaip 10-15 minučių. Žinoma, ji skani, be to, kurį laiką padeda įveikti blogą burnos kvapą, tačiau jos pagrindinė paskirtis visai kita: ji skatina seilių išsiskyrimą ir taip padeda pašalinti maisto likučius iš sunkiau pasiekiamų vietų. Mes nesinešiojame su savimi dantų šepetėlio, tad gumos kramtymas – pateisinamas dalykas.
Jei kramtysite ją per ilgai, per daug apkrausite kramtomuosius raumenis, įtempsite raiščius, o tai gali baigtis skausmais ar net žandikaulio išnirimu.
Kramtyti tuščiu skrandžiu itin žalinga: smegenys gauna signalą, kad į skrandį ateina maistas, tačiau šis taip į jį ir nepatenka, o skrandžio sultys išsiskiria. Tai gali sukelti gastritą, pankreatitą ir daug kitų ligų. Guma surenka mikrobus, maisto likučius, tad ilgai kramtoma jokios naudos neduoda.
Išvada: jeigu nepasiėmėte su savimi šepetėlio, kramtykite gumą, tačiau tik po valgio ir ne ilgiau kaip 10-15 minučių.
Dantų ėduonį lengva pastebėti
Nebūtinai. Pirmuosius ligos požymius gali pastebėti tik gydytojas. Iki tol, kol pajaučiame skausmą, praeina ne viena ligos stadija ir daugybė laiko.
Mūsų dantis dengia labai tvirta medžiaga – emalis (99 proc. jo sudaro hidroksiftorapatitas), o šį – plona plėvelė, vadinama pelikule. Ji saugo emalį, per ją vyksta fosforo ir kalcio apykaita. Kramtant arba valant dantis šepetėliu, pelikulė nusitrina, lieka tik sunkiai pasiekiamose vietose. Ten ima kauptis mikroorganizmai. Kad mikrobai galėtų išgyventi, jiems būtini maiste esantys sudėtingieji angliavandeniai.
Per emalį burnos ertmėje nuolat vyksta medžiagų apykaita, įsisavinami seilėse esantys mikroelementai. Šiuo principu paremtas pastos ir kitų burnos higienos priemonių, stiprinančių dantų emalį, veikimas. Susidarius rūgštims, naudingi elementai iš emalio išplaunami, jis tampa mikrobų ir jų šalinimo produktų taikiniu. PH rodikliai pasislenka į rūgščių pusę. Šiuo periodu į emalį vėl gali patekti naudingosios medžiagos, tačiau jis ne visada sugeba atkurti savo struktūrą. Tada ir prasideda bėdos.
Pirmoji pažeidimų stadija – tai baltos nepermatomos dėmės. Skausmas dar nejaučiamas. Tai pati dantų ėduonies pradžia. Dar galima apsieiti be audinių preparavimo, gydoma tirpalais ir geliais, kurių sudėtyje yra fosforo, kalcio, fluorido. Ilgainiui šis procesas progresuoja, mikrobai ima kauptis ir daugintis greičiau. Žmogus jaučia dantų akmenis, padidėja jautrumas šalčiui ir karščiui. Kuomet situacija pablogėja dar labiau, tenka gręžti ir dėti plombą.
Nestabdomas procesas žalos pridaro dar daugiau: jis pasiekia gilesnius sluoksnius, pažeidžia dentiną – jis permatomas mažiau nei emalis, ir irsta greičiau. Paprastai pacientai kreipiasi į stomatologą būtent šiuo ligos etapu, kai jau imamas jausti skausmas. Kiti kantriai laukia, kol jis praeis, tačiau padėtis tuo tarpu eina vis blogyn.
Išvada: ėduonis vystosi lėtai, etapais, iš pradžių skausmas nejaučiamas, pažeidimus gali matyti tik gydytojas. Tamsios dėmės ir nemalonūs pojūčiai atsiranda daug vėliau. Laiku apsilankykite pas stomatologą ir pasitikrinkite, tai tikrai padės sutaupyti!
Juodi taškai ant dantų – tai ėduonis
Jeigu valant dantis šios dėmelės neišnyksta – taip, tai korozija ir pigmentų nusėdimas gilesniuose emalio sluoksniuose. Tokiu atveju ėduonis „miega“. Gali būti, kad kažkada iš tikrųjų taps aktyvus, tačiau daugelis žmonių tokių dėmelių turi visą savo gyvenimą. Jeigu jos matomos ir gadina šypseną, dantys taisomi, atliekamas estetinis plombavimas.
Išvada: ne kiekvieną tamsią dėmę reikia gydyti. Jeigu neskauda – valgykite ir džiaukitės į sveikatą, tačiau profilaktiškai nepamirškite apsilankyti pas stomatologą kartą per pusę metų: jis viską žymėsis ir kontroliuos situaciją.
Dantis reikia valyti kuo dažniau
Kaip ir visais kitais atvejais, svarbu saikas. Dantis išsivalyti užtenka 2-3 kartus per dieną, tad nepersistenkite. Ypač gąsdina tai, kad žmonės aklai tiki balinamųjų pastų galia. Jeigu norite gražios šypsenos – geriau kreipkitės į specialistus.
Piktnaudžiaudami tokiomis priemonėmis rizikuojate pažeisti emalį, ypač tuo atveju, jeigu valotės dantis netaisyklingai. Gali atsirasti defektų: tai reiškia, kad vis tiek teks kreiptis į gydytoją ir dar gerokai paploninti savo piniginę.
Įsigykite keletą skirtingų pastų. Jeigu norite patikrinti, ar gerai išsivalote dantis, vaistinėje nusipirkite specialių tablečių – jos nudažys tas vietas, kurioms skyrėte per mažai dėmesio. Jeigu dantis ėmėte valyti dažniau dėl blogo burnos kvapo, be gydytojo konsultacijos neapsieisite. Halitozės priežasčių gali būti begalės: nuo išorinių iki vidinių.
Išvada: dantis valykitės taisyklingai, ne dažniau nei 2-3 kartus per dieną. Jeigu rezultatas jūsų netenkina, kreipkitės į specialistus.
Dantų problemos yra paveldimos
Jeigu tėvų dantys nesveiki, ir jūs patys susiduriate su tokia problema, nebūtinai kaltas paveldimumas. Egzistuoja daugybė veiksnių, lemiančių ėduonies atsiradimą. Nenumokite ranka į profilaktiką, periodiškai apsilankykite pas stomatologą – daug kas priklauso nuo jūsų pačių. Ankstyvosiomis stadijomis šią ligą išgydyti daug lengviau
