Vasarą atsivalgę uogų ir kitų to meto gėrybių, atšalus orams dažniau griebiamės ne daržovių ar kitų daržo turtų, o linkstame į sunkesnį maistą. Gydytoja dietologė Kristina Jasmontienė pažymi, jog saikas, balansas ir įvairovė mityboje turėtų vyrauti visus metus, atsižvelgiant į produktų sezoniškumą.
Mityba keičiasi dėl užimtumo
Pasiteiravus, ar yra medicininis paaiškinimas, kodėl atėjus rudeniui norisi riebesnio maisto, K. Jasmontienė šypteli – ji mano, jog tai lemia mūsų užimtumas vėsiuoju laikotarpiu ir daugelis kitų dalykų.
„Teigčiau, kad tai iš dalies ir įsitikinimas, iš dalies lyg ir pasiteisinimas. Greičiausiai, priežasčių galėtų būti ne viena. Pavyzdžiui, vasarą vakare įvairiausių veiklų turim gerokai daugiau nei žiemą. Vakarai ilgi, atrodytų, kažkokios veiklos nei lauke, nei kažkur kitur lengvai prieinamos ne kiekvienas gali rasti ir gaunasi, kad, jeigu mes neužimame savęs niekuo, valgymas tampa būdu praleisti laiką“, – kalbėjo specialistė, tačiau pridūrė, kad toli gražu ne visi šaltus vakarus leidžia namuose.
Pašnekovė pažymi, jog nuo seno tai, kas yra riebu ir saldu, laikoma skaniu maistu, tačiau norint maitintis taip, jog mūsų maistas būtų palankus sveikatai, vertėtų atsižvelgti į paruošimo būdą, kurį pasirenkame:
„Verta prisiminti, kad sveikatai palankių maisto ruošimo būdų yra labai daug ir tikrai nereikėtų maisto nuolatos kepti riebaluose arba skrudinti, nes labai dažnai maisto kokybę ir palankumą sveikatai apibūdina ne kiek pats produktas, bet jo paruošimo būdas. Mes galime pagaminti vištieną orkaitėje ir iškepti Kijevo kotletą iš tos pačios vištienos.“
Galima viskas, kas su saiku
Netgi užsinorėjus suvalgyti porciją cepelinų ar kito sunkaus maisto, gydytoja dietologė sako, kad tai daryti galima, tačiau vertėtų atsižvelgti, kaip dažnai mėgaujamės ne itin sveikais patiekalais.
„Aš visada galvoju ir tikrai manau, kad nėra blogo maisto. Manau, kad tie patys bulviniai patiekalai gali būti valgomi, jeigu mes to nedarom kasdien. Kaip taisyklė, saikingai naudojamas bet koks maistas, jeigu mes kalbam apie tą, kurį laikom nepalankiu sveikatai, žmogui, kuris neturi konkrečių problemų, dėl kurių jis būtų aiškiai nepageidaujamas, nesukelia jokių problemų. Jei cepelinus valgot kartą į mėnesį, tai tikrai nebus priežastis, dėl ko jums didės svoris. Problema yra tada, kai toks maistas yra valgomas kasdienybėje, rutiniškai, ne savaitgalį, ne per Kalėdas ar gimtadienį“, – aiškino K. Jasmontienė.
Pasiteiravus, ką rinktis pusryčiams, pietums ir vakarienei, gydytoja dietologė pabrėžia, jog kiekvienas atvejis yra skirtingas ir priklauso nuo to, koks yra visos dienos racionas. Pavyzdžiui, jei pietums valgėte sumuštinį su kumpiu, galbūt pietums verta rinktis žuvį, kruopų ar daržovių patiekalus.
„Ką rinktis pietums reikėtų galvojant apie tai, kas bus vakarienei, gali būti ir žuvis, ir mėsa, ir ankštinių daržovių patiekalas. Vakarienė, ypatingai jeigu tai yra sėslūs žmonės, vakare žiemos laikotarpiu žiūri televizorių, sėdi, guli, bet tikrai nesportuoja, nebėga, neplaukia, nevaikšto, tai verta pagalvoti, jog labai daug ir ypatingai greitai įsisavinamų angliavandenių vakare valgyti neverta, nes tos energijos mes neturime kur dėti tokiu atveju, jeigu sėdim ant sofos“, – pataria mitybos specialistė.
Neišbraukite daržovių iš raciono
Ruduo – daržo gėrybių metas, kuomet sunoksta moliūgai ir cukinijos, raunamos morkos ir burokėliai, skinamos kopūstų galvos. Į racioną įtraukus sezoninius produktus, savo organizmą papildysite ir reikiamais vitaminais bei mikroelementais. Pavyzdžiui, Omega-3 riebalų rūgščių gausite iš riebios žuvies, o iš vaisių, daržovių, viso grūdo produktų gausite skaidulinių medžiagų, kurios labai svarbios žarnynui.
„Įvairovė turėtų būti nuspalvinta tomis sezoninėmis gėrybėmis, kurios yra būdingos šiam sezonui. Kad ir daržovės – daugeliui lietuvių kažkodėl daržovės yra pomidoras ir agurkas, jeigu vasara – valgau, o atėjus rudeniui ir žiemai jų nėra. Jos turėtų likti, tik lėkštėje atsirasti kiti „žaidėjai“, – kalbėjo K. Jasmontienė.
Vasarą valgiui puikiai tiko salotos, o štai atvėsus orams norisi šilto, šildančio maisto, tačiau tai ne priežastis iš mitybos raciono išbraukti daržoves – jas galima puikiai panaudoti sriubose ar troškiniuose.
„Keičiasi ruošimo būdas, turinys, bet tai nereiškia, kad mes daržovių nevalgom, nes jų nelieka. Jų tikrai yra, tik pasirenkam tas, kurias šiuo metu mums dovanoja pati gamta“, – pridūrė specialistė.
Pagrindiniai baltymų ir riebalų šaltiniai turėtų išlikti tie patys, kuriuos vartojame visus metus, šaltasis sezonas yra puikus metas prisiminti ankštines daržoves, kurios vasarą nustumiamos į antrą planą, ir taip praturtinti savo mitybos racioną.
Vartokite raugintus produktus
Verta vartoti ir raugintas daržoves, tokias kaip kopūstai, taip pat naudingi ir rauginti pieno produktai:
„Dėmesys turėtų būti labiau kreipiamas į raugintus, o ne į marinuotus produktus, jie tikrai sveikatai būtų palankesni dėl įvairiausių priežasčių – dėl to, kad raugintos daržovės ir rauginti pieno produktai yra labai svarbus probiotikų šaltinis. Kitas dalykas, tai yra skaidulinių medžiagų šaltinis ir neretai raugintos daržovės turi daug daugiau vitamino C negu tos pačios šviežios. Kai kurios daržovės yra naudingesnės termiškai apdorotos, o ne šviežios, tarkim, pomidoras arba morka.“
Vietoj raugintų daržovių galite rinktis ir marinuotas, tačiau jos bus mažiau naudingos dėl apdorojimo būdo – marinuojant naudojamas actas ir kitos konservuojančios medžiagos, kurios kai kuriems asmenims gali būti visiškai netinkamos.
„Sakykim, sergant skrandžio, žarnyno, kepenų ligomis, tokiu būdu ruoštų daržovių gali reikėti vengti.
Reikia nepamiršti, kad marinuojant, taip pat ir rauginant daržoves yra naudojama druska. Be abejo, vertėtų atkreipti dėmesį, jeigu perkam parduotuvėje, koks druskos kiekis jose yra ir rinktis tas, kuriose druskos kiekis yra kuo mažesnis. Tam, kad parauginti kopūstus, mes galime įdėti 10 šaukštų druskos, bet galim įdėti ir vieną, nuo to pats procesas nebus prastesnis, bet maistinė vertė bus geresnė“, – pataria gydytoja dietologė.
