Prasidėjo viskas nuo to, kad greituoju testu namuose ištestavome savo pradinuką. Du brūkšneliai, skambutis į karštąją liniją dėl PGR, informacija mokytojai ir laukimas.
Po kelių dienų, įsibėgėjus simptomams, pavyko atlikti PGR, o dar po kelių dienų sulaukėme atsakymo. Visą tą laiką, kaip ir iki tol, buvome namie kartu, izoliavomės nuo išorinių kontaktų.
Kol laukėme atsakymo, mudu su vyru irgi pradėjome sloguoti, todėl užsirašėme tyrimams. Bet dabar ne apie tai. Šioje situacijoje ir pokalbiuose labiausiai mane suglumino mūsų klinikos, kurioje esame prisirašę, darbuotojos žodžiai.
Teisybės dėlei paminėsiu, kad su gydytoja susisiekti nuotolinei konsultacijai šansų mažai, jeigu atvejis nėra skubus reikia laukti iki trijų dienų, todėl reikalus į vadeles perima slaugytojos, asistentės ir administratorės.
Vienai iš slaugytojų pranešiau, kad serga vaikas, reikės nedarbingumo, o ji man pateikė „rekomendacijas“. Ramiu balsu barbena: „Kadangi serga vaikas, kuo greičiau uždarykite jį.
Galite kitame kambaryje arba aukšte. Laikykite uždarytas duris, neleiskite naudotis bendromis namų patalpomis, jokio bendro valgymo prie vieno stalo, atskiras sanitarinis mazgas.“
Ištempiau ausis ir supratusi, kokias nesąmones ji man šneka, nesusilaikiau: „Jūs jau nebesivarginkit nusišnekėti. Jau ką man pasakėt, tai tebūnie, bet bent jau kitoms mamoms šitaip nekalbėkit, nes dar tikrai ims ir uždarys kur nors rūsyje vaiką, kad tik neapkrėstų šeimos.“
Ar man vienai, ar ir jums tokios rekomendacijos skamba kaip iš kosmoso?
Vaikas susirgo, aš suprantu, kad nebėgsiu dabar gerti iš tos pačios stiklinės ar nulaižyti jo šaukštą, tačiau kuriam sveiko proto tėvui gali kilti mintis vaiką uždaryti kambaryje dėl tariamos grėsmės?
Juk jeigu jau rastas teigiamas atsakymas, vadinasi, jis buvo teigiamas ir kelias dienas iki tol, kol gyvenome visi vienoje patalpoje. Dar vienas klausimėlis: o tikrai čia visi tokie milijonieriai, turintys po kelis tualetus ir vonios kambarius?
Atsiprašau, bet netikiu. Tūkstančiai daugiavaikių šeimų gyvena vieno kambario bute ir kažkaip įsitenka tiek sveiki, tiek sirgdami.
Ir dar vienas pastebėjimas – specialistai vis dažniau kalba apie tai, kokį ilgalaikį poveikį turės ši pandemija vaikams, su kokiais dideliais ir dažnais nerimo priepuoliais susiduria vaikai, o čia man ramiu tonu siūlo uždaryti vaiką.
Gal dar pasakyti, kad jis kelia grėsmę visuomenei? Paslėpti po lova, po antklode? Taip gali būti tik Lietuvoje...
Anaiptol, aš niekur savo vaiko neuždarinėjau, o prevenciškai paaiškinau, kad namuose yra virusas, kad apsirgti galime visi (nes ir apsirgome), kad reikia dažniau plautis rankas, rūpintis higiena ir pan., tačiau nė akimirkai nesusimąsčiau niekur nieko uždaryti.
Vienu žodžiu, palinkėsiu adekvatumo kiekvienam iš mūsų – ir pervargusioms nusišnekančioms slaugytojoms, ir įvairiausius neprašytus patarimus girdintiems tėvams.
Autorius: skaitytoja Vida
Turite ką papasakoti? Parašykite mums [email protected]