Per beveik vienerius pandemijos metus sužinojome, kokia daugybe būdų šis virusas veikia sveikatą net ir ligai pasibaigus, rašoma pranešime spaudai.
Apie šiuos po ligos išliekančius simptomus, vadinamus liekamaisiais reiškiniais – pokalbis su Fabijoniškių šeimos klinikos vadove, šeimos gydytoja Kristina Grigaliūnaite.
Kaip persirgto koronaviruso ligos sunkumas yra susijęs su jos liekamaisiais reiškiniais? Ar besimptome arba lengva forma COVID-19 sirgęs žmogus nejaus jokių, jaus mažai arba silpnus liekamuosius reiškinius, o sunkia forma sirgęs jaus jų daug arba stiprius?
Pirmiausia yra svarbu suprasti šių liekamųjų reiškinių atsiradimo kilmę. Veikiantys mechanizmai yra keli: tiesioginis viruso poveikis įvairiems organams, ypač plaučiams; paties viruso sukeltos imuninės reakcijos, kurios gali turėti neigiamų padarinių; taip pat – reiškiniai, kurie lieka po ilgalaikio intensyvaus gydymo ligoninėje. Iš esmės yra taip, kad kuo sunkiau žmogus serga, kuo daugiau intervencinių procedūrų buvo atlikta, tuo šansas turėti liekamųjų reiškinių yra didesnis. Svarbu žinoti, kad liekamieji reiškiniai gali pasireikšti ir lengva forma sergantiems žmonėms, nes liga yra klastinga ir pavojinga visų amžiaus grupių pacientams.
Kiek liekamieji reiškiniai po persirgto koronaviruso gali būti sunkesni, jei žmogus uždelsė kreiptis į savo šeimos gydytoją arba visai niekur nesikreipė (gydėsi pats)?
Pagal dabartinius teisės aktus, dauguma šeimos gydytojų gauna informaciją apie koronavirusu sergančius jų pacientus į savo E-sveikata sistemos paskyrą. Gydytojai tada susisiekia su savo pacientais patys. Tiesa, dėl Registrų centro sutrikimų kai kurie šeimos gydytojai tokių pranešimų iki šiol negauna. Kai dėl šių ar kitų priežasčių žmogus nesikreipia į gydytoją, pacientas netenka progos išgirsti esminių COVID-19 gydymo akcentų. Gydymas yra simptominis, dalis žmonių šį faktą žino, tačiau sergant koronavirusine infekcija reikia ypatingai atsižvelgti į suvartojamų skysčių kiekį – dirbantys ligoninių priėmimo skyriuose kolegos dažnai pastebi, kad sergantys koronavirusu pacientai atvyksta labai dehitratavę (jiems labai trūksta skysčių). Šeimos gydytojas gali akcentuoti skysčių svarbą, taip pat atkreipti širdies ar inkstų nepakankamumu sergančių pacientų dėmesį į suvartojamų skysčių kiekį, nes tūrio perkrova gali pasunkinti šių organų darbą.
Kartais užtenka ir minimalios edukacijos, ir situacija pasikeičia. Taip pat yra įvairių nevienareikšmių duomenų dėl kitų simptominio gydymo elementų – vitaminų C ir D, cinko papildų. Taip pat yra duomenų, kad miego hormoną melotoniną vartojantys žmonės rečiau serga koronavirusine infekcija. Kontaktas su šeimos gydytoju yra svarbus, nes pacientai gali nežinoti simptominio gydymo niuansų – vaistus žmogus gali būti ir girdėjęs, bet jis juos vartos nebūtinai tinkamomis dozėmis. Be to, pagal dabartinius teisės aktus, saviizoliaciją nutraukia šeimos arba kitas gydytojas – yra tam tikri kriterijai, pagal kuriuos sprendžiama, ar žmogus jau gali grįžti iš saviizoliacijos.
Šeimos gydytojai nurodo, kaip reikia sekti savo būklę, kokius ir dėl kokių priežasčių reikia matuotis parametrus: spaudimą, pulsą, temperatūrą. Ne visi žino, kad sergant Covid-19, rekomenduojama matuotis ir saturaciją – kraujo įsotinimą deguonimi. Ne visi turi tam reikalingą aparatą – ant piršto uždedamą pulsoksimetrą, todėl mes savo klinikos pacientams ligos laikotarpiui juos paskoliname. Dėl ypatingai nukritusio deguonies nebūtinai pasireiškia pablogėjusi paciento būklė, tačiau tai gali perspėti apie poreikį pasirodyti ligoninės priėmimo skyriuj – pasitaiko tyliųjų hipoksijų – kuomet pacientas jaučiasi pakankamai gerai, tačiau saturacija yra nukritusi.
Medikai teigia, kad po persirgtos COVID-19 ligos reikalinga reabilitacija. Kiek pacientas pats gali reabilituotis ir sau padėti namuose, o gal šeimos gydytojai galės jį nukreipti į reabilitacijos įstaigas?
Kiekvieną kartą dėl reabilitacijos reikalingumo yra sprendžiama individualiai. Jeigu liekamasis reiškinys yra vienintelis, pavyzdžiui, nedidelis nuovargis, su tokia problema gali puikiai tvarkytis šeimos gydytojas ir jo pacientas, nurodant jam pratimus, kuriuos jis gali daryti namuose. Tačiau jeigu yra sudėtingesni liekamieji reiškiniai, pavyzdžiui, sutrikusios apsitarnavimo funkcijos, didelis dusulys, po dirbtinės plaučių ventiliacijos atsiradę rijimo ir balso sutrikimai, nuo ilgo gulėjimo ligoninėje atsiradusi raumenų atrofija – tokiais atvejais, kaip ir po kiekvienos sudėtingos ligos, siunčiame pacientą pas gydytojus reabilitologus. Jie tuomet skiria reabilitacinį gydymą ir taip padeda pacientui po truputį atgauti jėgas. Tiesa, tokių išplėstinių paslaugų būtent COVID persirgusiems pacientams tinklas nėra didelis – jas, mano žiniomis, teikia vos kelios įstaigos.
Pasaulio sveikatos organizacija parengė reabilitacijos, persirgus COVID-19, gaires. Ar jomis, padėdami dėl liekamųjų koronaviruso reiškinių, vadovausis šeimos gydytojai? Kiek jas gali prisitaikyti patys sau pacientai namuose?
Kiekvieną dieną atsiranda naujos informacijos apie šią ligą, žinių daugėja. Dideliais krūviais dirbantys šeimos gydytojai ne visada spėja „sugaudyti” visą šią informaciją, todėl nauja susisteminta, iš patikimo šaltinio atėjusi labai naudinga informacija yra svarbus įrankis ir šeimos gydytojams, ir pacientams. Jeigu tokia informacija atkeliauja iki šeimos gydytojo, jis tikrai pasidalina ja su savo pacientais, jeigu jiems to reikia. Pacientai taip pat gali tą informaciją prisitaikyti, tik yra labai svarbu laikytis saugumo reikalavimų, tai yra daryti pratimus saugiai, kol tai nesukelia būklės pablogėjimo.
Atlikdamas fizinius pratimus, žmogus gali jausti nedidelį oro trūkumą. Bet jeigu atsiranda tokie simptomai, kaip stiprus galvos svaigimas arba stiprūs širdies ritmo sutrikimai, labai stiprus prakaitavimas, tuomet jau reikėtų pagalvoti apie tai, kad reikėtų ieškoti pagalbos.
Kokie yra dažniausi liekamieji reiškiniai po persirgto koronaviruso?
Pats dažniausias liekamasis reiškinys yra nuovargis. Taip pat gali būti dusulys, skonio ir kvapo sutrikimai arba jų išnykimas, sąnarių ir kaulų skausmai. Gali likti apetito sutrikimai, galvos svaigimas. Svarbu atskirai išskirti ir psichikos sveikatos sutrikimus, kurie ligos metu gali paūmėti ar atsirasti naujai. Kadangi šia liga sunkiai sirgti gali prieš tai visiškai sveiki buvę žmonės, persirgti sunkios formos COVID-19 liga gali būti didelė trauminė patirtis – buvusios ir esamos sveikatos kontrastas, ypatingai jeigu tenka pabūti ligoninėje, o paskui kovoti su liekamaisiais reiškiniais, tai žmogaus psichikai gali palikti savo pėdsaką.
Kaip žmonėms tvarkytis su dusuliu, jėgų stoka, silpnumu? Kaip sėkmingai grįžti prie įprasto darbo ir gyvenimo ritmo?
Visų pirma, labai svarbu yra kantrybė ir nusiteikimas, nes grįžimas prie įprastos sveikatos gali užtrukti ilgai ir gali kelti daug įvairių jausmų, pavyzdžiui, nerimo ir pykčio. Antras svarbus dalykas yra fizinio krūvio didinimas palaipsniui. Kalbant apie dusulį ir nuovargį, išskirčiau du pagrindinius dalykus: dusulį lengvinančių padėčių ieškojimą ir kvėpavimo pratimus. Atsiradęs dusulys didina nerimą, o nerimas vėlgi didina dusulį. Todėl labai svarbu yra ieškoti padėčių, kuriose tas dusulys yra mažesnis.
Tos padėtys yra kelios: gulėjimas ant šono aukštai (ant kelių pagalvių), sėdėjimas prie stalo pasilenkus į priekį (atrėmus galvą į ant stalo padėtą pagalvę arba ant kėdės), stovėjimas pasilenkus į priekį ir atsirėmus į kėdę, stovėjimas atsirėmus į sieną ištiesta nugara. Reikia surasti, kuri padėtis kiekvienam žmogui geriausiai tinka. Kalbant apie kvėpavimą, taikomi du būdai: valdomas kvėpavimas ir etapinis kvėpavimas. Valdomas kvėpavimas atliekamas atsisėdus ir uždėjus vieną ranką ant krūtinės, o kitą ranką – ant pilvo.
Jeigu taip ramiau, užsimerkus lėtai įkvepiama pro nosį ir lėtai iškvepiama per burną. Kvėpuojant reikia jausti, kaip kyla ant pilvo esanti ranka. Šį kvėpavimo pratimą reikia daryti kaip įmanoma lėčiau su kiek galima mažiau pastangų. Etapinis kvėpavimas yra būdas, kuris naudojamas palengvinti dusulį fizinio krūvio metu. Pavyzdžiui, prieš žengiant žingsnį laiptais, reikia įkvėpti, tuomet žengiant žingsnį iškvėpti. Toks kvėpavimas fizinės veiklos metu padeda kontroliuoti dusulį. Jeigu darant šiuos pratimus atsiranda stiprus oro trūkumas, sunku nedūstant ištarti sakinį, reikėtų kreiptis pagalbos į šeimos gydytoją.
Kas padeda atgauti apetitą ir priaugti per ligą netekto svorio, kurį žmogus galėjo prarasti, kai buvo sunku ryti maistą koronaviruso ligos metu? Ką daryti, jei rijimo sutrikimai išlieka ilgesniam laikui? Kaip tvarkytis su likusiu balso prikimimu ir rijimo sutrikimais po buvusios intubacijos (dirbtinės plaučių ventiliacijos)?
Labai svarbu yra turėti valgymo režimą. Jeigu išlieka rijimo sutrikimai, valgant ar geriant reikia sėdėti tiesiai, nevalgyti lovoje. Taip pat reikia stengtis pavalgius iškart neatsigulti ir pusvalandį išlikti vertikalioje padėtyje. Labai svarbu yra atrasti tą maisto konsistenciją, kuri lengvina rijimą. Aišku, neskubėti ir valgyti nedideliais kiekiais, grįžtant prie įprasto valgymo po truputį. Jeigu valgant žmogus springsta ar pradeda kosėti, nusiraminti, įkvėpti ir iškvėpti ir grįžti prie valgymo toliau.
Kalbant apie balso kimimą, reikia iš lėto ir ramiai kalbėti, duodant balsui pailsėti. Svarbu balso stygų nepertempti, tai yra stengtis nešnabždėti, lygiai taip pat – nešaukti ir nerėkti. Galima niūniuoti, nes niūniavimas padeda atstatyti balso stygas. Jeigu jaučiatės taip, kad kalbėti yra dar sunku, naudokitės gestais ar telefonu siunčiamomis žinutėmis ir kitomis komunikacijos priemonėmis. Norint atgauti nukritusį svorį, reikia maitintis pilnavertiškai, kad gautumėte adekvačius kiekius įvairių maistinių medžiagų (angliavandenių, baltymų ir riebalų). Po truputį stenkitės grįžti prie savo įprastinės mitybos. Pasitarkite su savo šeimos gydytoju, kuris galbūt rekomenduotų didelės energinės vertės papildų.
Kokiu būdu patartumėte koreguoti kaip COVID-19 pasekmes atsiradusią prastą psichologinę savijautą, apatijos būseną, nemigą arba mieguistumą?
Prie dažniausių liekamųjų reiškinių reikėtų paminėti ne tik nerimą ir depresiją, bet ir kognityvinių funkcijų susilpnėjimą (angl. „brain fog“ – pažodžiui verčiant, „smegenų rūkas”). Kognityvinių funkcijų susilpnėjimas pasireiškia atminties problemomis, prastesne dėmesio koncentracija, yra sunkiau susikaupti ir atlikti kasdieninius protinius uždavinius. Reabilitologai rekomenduoja informuoti šeimą ir aplinkinius žmones, kad taip šiuo metu jaučiatės ir kad tai yra ligos liekamasis reiškinys. Svarbu yra prašyti ir sulaukti šeimos pagalbos. Po truputį atliekami fiziniai pratimai gali padėti smegenims atsigauti.
Taip pat yra rekomenduojami pratimai smegenims: dėlionės, įvairūs hobiai, žaidimai ir atminties lavinimo pratimai. Kai yra sutrikusi atmintis, galima naudoti įvairius priminimus. Sveiko žmogaus iššūkiai sirgusiajam Covid-19 gali atrodyti itin sudėtingi, taigi patariama neskubėti ir veiklas skaidyti į mažas užduotėles. Svarbu laikytis miego režimo. Taip pat reikia mažinti nikotino, kofeino ir alkoholio kiekį, nes jie taip pat gali trikdyti miegą.
Visoms psichikos sveikatos problemoms spręsti labai svarbi yra tinkama mityba. Jeigu išlieka nerimas, siūloma turėti „socialinį burbulą” – savo palaikymo sistemą, žmones, su kuriais galima pasišnekėti per sudėtingą laikotarpį. Rekomenduojamos ir atpalaiduojančios veiklos – skaitymas, muzikos klausymas, įvairios dvasinės praktikos (maldos, meditacijos). Kvėpavimo pratimai taip pat padeda mažinti nerimą. Jeigu tokie pratimai nepadeda ar padeda nepakankamai, reikėtų kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos specialistus aremocinės pagalbos linijas, pavyzdžiui, numeriu 1809.
Kiek laiko prireikia, kad liekamieji reiškiniai praeitų taikant šeimos gydytojo paskirtas juos lengvinančias priemones? Kiek laiko jie lieka, jei nieko nedaroma?
Tai būtų tinkamas klausimas moksliniam tyrimui, kad būtų galima palyginti šias dvi grupes. Šiuo metu tokios informacijos nėra. Nieko nedarant, nesireabilituojant, tikėtina, kad liekamieji reiškiniai gali išlikti ilgiau. Kalbant apie simptomų trukmę, atsigavimas, priklausomai nuo pradinės būklės, gali trukti nuo savaičių iki mėnesių, tačiau ilgalaikių duomenų apie COVID liekamuosius reiškinius iki šiol trūksta, nes liga – labai nauja.
Kokie požymiai yra būdingi post-covid sindromui? Ar jis būtinai turi tęstis ilgiau nei tris mėnesius? Kaip su juo tvarkytis, jei komplikacijos trunka tokį ilgą laiką?
Pasak Didžiosios Britanijos „NICE” gairių, post-covid sindromui būdingi ilgiau nei 3 mėnesius trunkantys simptomai, atsiradę susirgus Covid-19 liga, kurių negalima paaiškinti kitaip. Jei simptomai trunka trumpiau nei 3 mėnesius, post-covid sindromą taip pat galima įtarti atmetus kitas galimas simptomų priežastis. Tokiems pacientams galioja visos anksčiau išvardintos rekomendacijos, tačiau taip pat rekomenduojama susisiekti su savo šeimos gydytoju ir pasitarus atlikti kraujo tyrimus, krūtinės ląstos rentgenogramą, taip pat, priklausomai nuo simptomų, konsultuotis su specialistais – gydytojais pulmonologais, infektologais, reabilitologais ir kitais.
Žiniasklaidoje pastaruoju metu daug rašoma apie COVID-19 liekamuosius reiškinius. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ir kaip nepasimesti patarimų gausoje?
Dabartiniais perteklinės informacijos laikais yra labai svarbu atskirti grūdus nuo pelų. Svarbiausias dalykas yra šaltinis – jeigu jis patikimas, grindžiamas medicinine informacija, moksliniais straipsniais ar kompetentingų institucijų rekomendacijomis, informacija greičiausiai yra teisinga. Taip pat nereikėtų ieškoti lengvų atsakymų į sudėtingus klausimus – jei skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra.
