Laidojimo paslaugų centro direktorius Arūnas Žilionis naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kokie apribojimai yra taikomi šiuo metu laidojant artimuosius.
Pirmojo karantino metu buvo ribojamas atsisveikinimo laikas, kurį galima šarvoti mirusiuosius. Dabar tokio apribojimo nebėra.
„Dabar ryškiausias pokytis yra tas, kad draudžiami gedulingi pietūs. Tačiau matosi, kad trumpėja ir pats šarvojimo laikas – dabar dažniausiai atsisveikinimas trunka parą arba jų būna ir dar trumpesnių“, – sako A. Žilionis.
Vienas svarbiausių ribojimų, kuris buvo taikomas ir pirmojo karantino metu, – atsisveikinimo su velioniu dalyvių skaičiaus ribojimas iki 10 asmenų. Todėl dabar laidotuvės yra intymesnės ir jose susirenka tik artimiausi žmonės ar šeimos nariai.
Tačiau žmonių skaičiaus ribojimas netrukdo, jeigu šarvojimo metu norite giesmininkų arba muzikantų, ir ši paslauga yra teikiama:
„Pandemijos metu žmonės vis dar gali ir užsisakyti giesmininkus ar kitus muzikantus, patys atsižvelgdami į lankytojų srautą. Dažnai matome, kad mirusiojo artimieji pasako tikslų atsisveikinimo laiką kelioms šeimoms ar kitiems pažįstamiems tam, kad išvengtų didelio ateinančiųjų srauto vienu metu.
Taip išlaikomas nedidelis salėje esančių lankytojų skaičius ir giesmininkai ar muzikantai gali padėti gedėti atsisveikinimo metu. Pastebime, jog giesmininkus ar muzikantus dažniausiai samdo išlydėjimo, buvimo kapinėse metu, kuomet malda ar muzika skamba lauke, atviroje aplinkoje“.
Laidotuves atideda
Pasak Laidojimo paslaugų centro direktoriaus, iš tikrųjų matomas kremavimo populiarumo padidėjimas ir prie jo iš dalies prisidėjo pandemija.
„Kremavimo populiarumas dabar tikrai yra ūgtelėjęs. Tam yra įvairios priežastys. Viena iš jų – žmonės galbūt nenorėdami rizikuoti ir bijodami koronaviruso, artimąjį kremuoja ir laidotuves atideda vėlesniam laikui.
Kitą kartą būna ir taip, kad artimieji yra užsienyje ir negali atvykti atsisveikinti, todėl žmogus kremuojamas, o jo laidotuvės taip pat atidedamos vėlesniam laikui.
Be to, ir prieš pandemiją kremavimas pamažu populiarėjo“, – nurodo jis.
A. Žilionis sako, kad nors kremavimas ir populiarėja, tikrai nemaža dalis žmonių renkasi tradicinius šarvojimus, o kartais, jeigu velionis mirė nuo koronaviruso, šarvojimo išvis atsisako. Tuomet artimieji nusprendžia velionį laidoti jį tiesiai iš morgo į kapus.
Atsisveikinimas su nuo COVID-19 mirusiu velioniu
Atsisveikinti su artimuoju, mirusiu nuo COVID-19, nedraudžiama, tačiau yra keletas reikalavimų, kurių turima laikytis:
„Miręs nuo koronaviruso turi būti šarvojamas uždarame karste, tai yra pagrindinis skirtumas nuo bet kurių kitų priežasčių mirusių žmonių. Taip pat mūsų įmonė neatlieka balzamavimo, jeigu žmogus mirė nuo koronaviruso“.
Taip pat A. Žilionis sako, kad nors laidojimo paslaugas teikiančioms įmonėms rekomenduojama neatlikti balzamavimo ar kitų įprastų procedūrų su velionio kūnu, tačiau, jeigu artimieji nori, į karstą ant žmogaus, laidojamo maiše, kūno gali būti uždedami drabužiai. Pasak jo, šią paslaugą pasirenka dauguma artimųjų.
Taip pat verta pabrėžti, kad jeigu laidotuvėse norėtų dalyvauti ir saviizoliacijoje esantis žmogus, tokiu atveju laidotuves rekomenduojama atidėti ir velionio kūnas arba urna gali būti saugoma, kol bus organizuojamos atidėtos laidotuvės.
